„Verslo savaitės“ vykdomo socialinio eksperimento dalyviui Mariui praėjusi savaitė buvo viena sunkiausių per visą eksperimento laikotarpį. Abiejose pagrindinėse darbovietėse jį užgriuvo ypač daug darbų. Kaip tik šią savaitę Marius susirado ir papildomą darbą savaitgaliais, todėl daugiau užsiėmimų artimiausiu metu ieškoti neketina. Apie tai skaitykite jo dienoraštyje.

Gegužės 28 diena. Šiandien po puikiai praleisto savaitgalio vėl kibau į darbus. Pirmadienį kaip visada buvo daugiau darbo gamykloje, o antrajame darbe dažytojų brigadoje niekada netenka tinginiauti. Gerai bent tai, kad oras bent truputėlį atvėso.

Vakare grįžęs iš darbo savo elektroninio pašto dėžutėje radau dar vieną darbo pasiūlymą. Buvo siūloma dirbti budėtoju, tačiau reiktų darbuotis ne tik savaitgaliais visą parą, bet ir darbo dienomis kas antrą parą. Kiek pagalvojęs nusprendžiau, kad būtų per sunku atlaikyti tokį krūvį, todėl atsisakiau šio pasiūlymo.

Gegužės 29 diena. Atidirbęs eilinę dieną vakare kiūtinau namo, kai paskambino praeitą savaitę statybose padirbėti siūlęs vyriškis. Sutarėme, kad susitiksime šeštadienį ir pasikalbėsime apie jo pasiūlymą.

Gegužės 30 diena. Šiandien buvo labai sunki diena. Gamykloje visi lakstė it patrakę, nes visą gamybos procesą prižiūrėjo iš Vokietijos atvykęs užsakovų atstovas. Kaip tyčia nuolat gedo įvairi įranga, o vokietis nepatenkintas nervingai skėsčiojo rankomis. Nereikia net ir sakyti, kad dėl to gamykloje tvyrojo įtampa. O tai, šalia fizinio nuovargio kėlė dar ir psichologinį. Išpildyti užsakymą reikėjo labai greitai, todėl visi gavome pasiūlymą papildomai padirbėti šeštadienį. Nepaisant to, kaip ir kiekvieną dieną turėjau dar eiti ir į antrąjį darbą.

Vakare grįžau namo vos bepavilkdamas kojas ir šiek tiek užkandęs šiaip ne taip prisiverčiau prisėsti prie dienoraščio. O dabar griūsiu lovon ir miegosiu. Bėda tik, kad to miego ne kažin kiek – pusę penkių jau reikia keltis...

Gegužės 31 diena. Labai džiaugiuosi, kad atvėso oras, tad ir dirbti nėra taip sunku, kaip tvyrant karšiams. Tačiau sunkmetis vis tiek tęsiasi. Gamykloje tebedirbome „ant sprando“ stovint vokiečiui, o kitame darbe šią savaitę turime pabaigti dažyti laiptinę, todėl irgi tenka dirbti paskubomis ir „užkamšyti visas skyles“.

Birželio 1 diena. Ačiū Dievui, šiandien gamykloje vokietis nepasirodė, todėl galėjome bent truputėlį atsipūsti. Antrame darbe taip pat jau nebebuvo tokios įtampos kaip vakar tiesiog teko atlikti paskutinius baigiamuosius darbus. Kitą savaitę dažysime jau kitą daugiabučio laiptinę.

Beje, šiandien tik važiuodamas iš gamyklos į antrąjį darbą susizgribau, kad neturiu nuolatinio bilieto birželio mėnesiui. Nedaug trūko, kad ir vėl, kaip prieš mėnesį, būčiau įkliuvęs transporto kontrolei... Nutariau nieko nelaukdamas jį įsigyti, tačiau pirmam pasitaikiusiame spaudos kioske jų jau nebuvo, o daugiau ieškoti neturėjau laiko – reikėjo skubėti į antrąjį darbą.

Birželio 2 diena. Šeštadienį, kaip ir buvome sutarę, darbavomės gamykloje, o po to susitikau su statybose darbą siūlančiu vyriškiu. Kiek pakalbėjus jis pasiūlė nuvažiuoti apžiūrėti darbo vietos. Maždaug penkiolika kilometrų nuo Kauno vyras statėsi sau namą. Jam padėjo maždaug mano amžiaus sūnus.

Nedidelį savo verslą turintis vyras pasakojo, kad nepasitiki dabartiniais statybininkais, todėl nori visus pagrindinius darbus atlikti pats, tačiau pagalbininkų trūksta. O surasti bent kiek normalesnį padėjėją – labai sunku. Sakė buvo radęs keletą, bet jie arba dirbdavo vėžlio greičiu, arba nuolat būdavo įkaušę.

Vyras sakė, kad man reikėtų atlikti įvairius pagalbinius darbus, o už tai jis mokėtų 50 litų per dieną, o taip pat duotų pietus ir vakarienę bei nuvežtų mane nuo namų iki darbo vietos ir atgal. Kiek pagalvojęs – sutikau. Žmogus atrodė nuoširdus, sukalbamas, darbas – nelengvas, bet ne pats sunkiausias, na, o papildomi 200 litų per mėnesį ir keturios nemokamo maitinimo dienos – tikrai neblogai.

Birželio 3 diena. Šiandien sekmadienis, tad ilsėjausi. Po pietų išėjau apsipirkti ir pasitikrinau banko sąskaitą, kurioje radau avansą už darbą gamykloje gegužės mėnesį – 700 litų. Per tuos darbus apie tai net pamiršęs buvau! Šią savaitę išleidau apie 100 Lt, tad dabar jau turiu 2900 Lt. Tiesa, jau kitą savaitę reikės įsigyti nuolatinį bilietą ir sumokėti už kambario nuomą, bet jaučiu, kad reikalai gerėja. Nuo šio mėnesio gausiu atlyginimą iš abiejų darboviečių, todėl pinigai sąskaitą turėtų papildyti maždaug kas savaitę, o už darbą savaitgaliais statybose mano naujasis darbdavys irgi pažadėjo atsiskaityti pasibaigus darbo dienai.

Turint galvoje tai, kad nuo birželio mėnesio mano atlyginimas gamykloje padidės iki 1900 Lt į rankas, turėtų būti visai neblogai. Žodžiu, daugiau užsiėmimų ieškoti tikrai neverta, reikia susitvarkyti su tais, kuriuos turiu.