2007 03 05, 00:00
(Ne)emigranto dienoraštis

Image
Verslosavaite.lt nuotr.
Dieną naktį dirbti keliuose darbuose, nesibaidant nė pačių juodžiausių. Visiškai pamiršti poilsį, bet kokias pramogas ir maitinantis pigiausiais produktais. Keliese gyventi viename kambaryje. Turėti vienintelį tikslą – užsidirbti kuo daugiau pinigų. Taip daro dauguma lietuvių emigrantų.

 

Bet, galbūt dirbant tokiomis sąlygomis, panašią pinigų sumą galima sukaupti ir Lietuvoje? Gal niekur nereikia važiuoti? Juk pragyvenimo lygis Lietuvoje žemesnis nei Vakaruose. Tai išsiaiškinti bandys savanoris Marius iš Vilniaus pusmetį truksiančiame ir precedento Lietuvoje neturinčiame eksperimente.

 

(Ne)sėkmės istorija 

 

2007 m. kovo 4 d., sekmadienis

 

Sveiki, „Verslo savaitės“ skaitytojai. Aš – Marius, man 24 metai. Prieš porą metų baigiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių institutą. Įsidarbinau vienoje valstybinėje įstaigoje Vilniuje, tačiau supratau, kad, gaudamas vos daugiau nei tūkstantį litų per mėnesį nieko gero nesulauksiu.

 

Kadangi esu ne vilnietis, didelę dalį mano ir taip kuklaus atlyginimo surydavo buto nuoma. Tokiu būdu artimiausiu metu įsigyti nuosavą būstą nemačiau jokių perspektyvų. Susirasti kokį nors darbą su žymiai didesniu atlyginimu – taip pat.

 

Tuo tarpu mano artimiausių metų planuose buvo vedybos, šeimos sukūrimas. O visą gyvenimą kišti pinigus už nuomą nesirengiau. Todėl noromis nenoromis ėmiau svarstyti apie variantą, kurį pastaruoju metu renkasi daug mūsų tautiečių – patraukti į Airiją arba Angliją.

 

Tačiau vos tik pradėjau domėtis galimybėmis išvykti iš Lietuvos, gavau „Verslo savaitės“ pasiūlymą dalyvauti eksperimente, kuris mane labai sudomino.

 

Eksperimento esmė

 

Esu gana azartiškas žmogus. Todėl, išklausęs pasiūlymo ir viską gerai apmąstęs, sutikau.

 

Mečiau savo nuobodų darbą pilkoje valdiškoje įstaigoje ir šiandien atvykau iš Vilniaus į Kauną. Pagal eksperimento taisykles miestą man reikėjo pakeisti, kad, kaip ir daugelis emigrantų, atsidurčiau nepažįstamoje aplinkoje. Be to, čia gyvena mano pusbrolis studentas, su kuriuo šiaip ne taip susitariau, kad priimtų mane gyventi į savo kambarį. Juk taip daro ir daugelis emigrantų. Dar nesusitariau kiek man tai kainuos per mėnesį, bet turėtų būti velniškai pigu – neturėtų siekti nė šimto litų.

 

Daug turto neėmiau – įsimečiau keletą drabužių, ausinuką. Su savimi turiu 2000 litų – tikiuosi, kad po šešių mėnesių jų bus daugiau. Mano geras draugas Darius, pusę metų praleidęs Anglijoje, parsivežė 2000 svarų (apie 10 000) litų. Įdomu, kaip seksis man?

 

Apie tai Jūs galėsite sužinoti kiekvieną pirmadienį „Verslo savaitėje“ publikuojamame mano dienoraštyje. O dabar taisysiuos ant pusbrolio kambario kampe patiesto čiužinio ir bandysiu užmigti, nes rytoj laukia sunki diena. Reikės pradėti ieškoti darbo. Iki susitikimo kitą pirmadienį.

 

Pastaba. Siekiant, kad natūrali eksperimento eiga nebūtų sutrikdyta, savanorio, jo aplinkos žmonių tapatybės, tiksli gyvenamoji vieta ir darboviečių pavadinimai atskleisti nebus.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 
 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai:

 

reklama