Pastaraisiais metais Lietuvoje itin išaugo investicinių fondų ir jų klientų skaičius. Verslosavaite.lt domėjosi kur investuoti yra perspektyviausia ir kur dažniausiai investuoja mūsų šalies gyventojai.

Investiciniai fondai populiarėja

Lietuvos vertybinių popierių komisijos (VPK) duomenimis, šiuo metu šalyje paslaugas teikia 95 Lietuvos ir užsienio kolektyvinio investavimo subjektai (KIS) – investiciniai fondai ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės. 34 jų registruoti Lietuvoje, 61 – užsienyje. Rinkoje sukasi daugiau nei 1,9 mlrd. Lt ir yra aptarnaujama daugiau nei 75 tūkst. KIS dalyvių.

„Dar 2002 m. apie investicinius fondus Lietuvoje buvo žinoma mažai, todėl šios paslaugos teikėjams reikėjo įdėti daug darbo, kad žmonės apie ją išgirstų,“ – Verslosavaite.lt sakė UAB „SEB Investicijų valdymas“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Vaiva Tylienė. Jos teigimu, investicinių fondų bumas šalyje prasidėjo prieš 2–3 metus.

Vis dėlto, lyginant su užsienio šalimis, pavyzdžiui, su Švedija, kur investuoja apie 70 proc. gyventojų, pas mus investuoja ganėtinai nedaug žmonių – apie 10 proc. Tad investiciniai fondai turi didelį potencialą augti.

Dažniausiai investuojama į akcijas

Lietuvoje dominuoja akcijų KIS. Jie sudaro apie pusę visų KIS skaičiaus ir valdo pusę čia disponuojamo turto.

Investuoti į akcijas yra rizikingiau, nei į kitas sritis, bet čia – didžiausia galima grąža. VKP Investicijų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto V. Sejavičiaus teigimu, į akcijas yra investavę net trys ketvirtadaliai visų Lietuvoje veikiančių KIS dalyvių (27,3 tūkst.).

V. Tylienė buvo tokios pat nuomonės. Ji sakė, kad pastaraisiais metais populiaresni agresyviais vadinami investiciniai fondai. Noriai investuojama į NVS, Kinijoje, Brazilijoje veikiančių įmonių akcijas.

Populiarėja ir „teminiai“ fondai. Pavyzdžiui, Klimato pokyčio. Viso pasaulio valstybių dėmesys klimato atšilimui ir jo prevencijai auga. Tai lemia vis didėjantį investuotojų susidomėjimą akcijomis tų įmonių, kurios gamina ar naudoja klimato kaitos stabdymo ir jo pasekmių mažinimo technologijas.

Svarbu įvertinti riziką

AB FMĮ „Finasta“ rinkodaros vadybininė Kristina Mažeikaitė Verslosavaite.lt sakė, kad bendrovės klientai daugiausia renkasi investavimą į Naujosios bei Centrinės ir Rytų Europos investicinius fondus. Į pastarajį investuoti yra perspektyviau nei anksčiau, nes aktyvų kainos mažesnės nei kitur, o regiono augimas išlieka spartus.

Tačiau V. Sejavičius patarė, prieš investuojant į konkrečius regionus, atkreipti dėmesį į galimus rizikos faktorius. Pasak jo, besivystančioms rinkoms būdingas akcijų kainų svyravimas ir nestabilumas, bet galima ir nemažai uždirbti.

Kuomet investuojama į siaurą ekonomikos sektorių, rizika didėja dėl galimų neigiamų poslinkių jo plėtroje. Taip pat derėtų pasvarstyti, kokia valiuta daryti investicijas, kad jos kursų pokyčiai nesumažintų gausimos grąžos.

Ir V. Sejavičius, ir V. Tylienė sakė, kad galima rinktis regionų, pramonės šakų ar turto klasių atžvilgiu diversifikuotus portfelius. Taip investuoti yra saugiau.

„Finastos“ specialistai dar pataria investuoti į stabilų verslą, kuris artimiausiais metais nepareikalautų didelio finansavimo. Kalbant apie konkrečius sektorius, čia galima išskirti infrastruktūrinio tipo bei necikliškas vartojimo įmones.

Madų vaikomasi net investuojant

Tačiau investuotojai ne visuomet atsižvelgia į tokias specialistų suteikiamas žinias ir dalijamus patarimus. Pasak V. Tylienės, investicinio fondo pasirinkimas dažnai tampa mados reikalu.

Čia „suveikia“ klientų jausmai: „jei, šiame fonde ar nepaskirsčius portfelio po įvairias sritis, sekasi kaimynui, pasiseks ir man.“ Vis dėlto, tai yra ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investuotojų problema.

Nepatariama sekti mada investuoti į akcijas trumpam laikotarpiui. K. Mažeikaitės teigimu, tuomet geriau rinktis obligacijų fondą, kurio vertė svyruoja minimaliai ir yra itin žemos rizikos. O V. Tylienė tokiu atveju patarė prisiminti terminuotus indėlius, kurie neprarado savo populiarumo ir užtikrina, kad investuota suma nebus prarasta.

 
KIS skaičiaus augimas

Lietuvos KIS valdomos lėšos

Lietuvos vertybinių popierių komisijos diagramos
Į viršų