Verslo saugos paslaugas teikiančios bendrovės „Ekskomisarų biuras“ specialistai pastebi, kad atšilus ekonomikos klimatui padaugėjo ir verslo sandorių – įmonės prieš pradėdamos bendradarbiauti imasi vis dažniau tikrinti partnerių ar klientų patikimumą.

Taip pat suaktyvėjo skolų išieškojimas – dėl neteisminio skolų išieškojimo per 2010 m. I ketv. kreipėsi tiek pat bendrovių, kiek pernai per pusmetį.

Pasak Antano Sakalausko, UAB „Ekskomisarų biuras“ Rinkodaros skyriaus direktoriaus, dėl skolų išieškojimo aktyviai kreipiasi ir gyventojai: „Statistika rodo, kad š. m. I ketvirtį dėl neteisminio skolų išieškojimo į mūsų specialistus kreipėsi 214 proc. daugiau fizinių ir juridinių asmenų nei per tą patį laikotarpį 2009 m. Tai rodo, kad gyventojai ir įmonės ėmėsi aktyviau domėtis vilkinamomis skolomis bei ieško galimybių jas susigrąžinti. Šiemet jau kreiptasi dėl įvairaus dydžio skolų – prašo padėti atgauti ir 300 Lt, ir net 7 mln. Lt. Beje, apskritai didžiausia skola, dėl kurios išieškojimo buvo kreiptasi, sudarė net 70 mln. Lt.“

Į verslo saugos paslaugas teikiančios bendrovės specialistus aktyviai kreipiasi įmonės, norinčios apsidrausti – patikrinti verslo partnerio ar kliento patikimumą. Pasak Edmundo Rutkausko, „Ekskomisarų biuro“ Verslo saugos skyriaus vyresniojo specialisto, užsienyje įprasta verslo patikimumo vertinimo paslauga vis labiau populiarėja ir Lietuvoje.

„Užsienio kapitalo įmonės, žengdamos į Lietuvos rinką, visuomet pirmiausia ieško informacijos, ar patikimi jos verslo partneriai, darbų vykdytojai ar užsakovai. Objektyviausią informaciją gali pateikti su būsimu verslo sandoriu nesusijusi šalis – verslo patikimumą tikrinantys specialistai“, – teigia E.Rutkauskas ir prisimena atvejį, kai kaimyninės šalies verslininkai, nutarę bendradarbiauti su Ukrainos žaliavų tiekėjo atstovu Lietuvoje, buvo įsitikinę, kad abi įmonės yra patikimos – pateikti sėkmingi gamybos rodikliai, nuo 1998 m. veikiančios lietuviškos įmonės registracijos pažymėjimas su solidžiu darbuotojų skaičiumi, išgrąžinta interneto svetainė su išblizginta rubrika „Apie mus“.

„Remdamasi lietuviškos bendrovės pateiktais „faktais“, kaimyninės šalies įmonė pasirašė žaliavų tiekimo sutartį, kurios vertė – dešimtys milijonų litų atsiskaitant akredityvu. Jau buvo pradėti skaičiuoti iš šio sandorio uždirbti pinigai, kai paaiškėjo pirmi nerimo ženklai – lietuviška įmonė nepristatė pirmosios sutartos tiekti prekių dalies motyvuodama, kad yra „nenumatytų sunkumų Ukrainoje ir prekes patieks mėnesiu vėliau“.

Kaimyninės šalies verslininkus atstovaujanti advokatų kontora suskubo kreiptis į „Ekskomisarų biurą“ dėl lietuviškos sandorio šalies patikimumo. Patikrinus paaiškėjo, kad lietuviška įmonė veikia tik popieriuje: neturi jokio nekilnojamojo turto ir direktorius – tik prieš du mėnesius lentpjūvėje netekęs darbo pagalbinis darbininkas, kuris yra ir vienintelis įmonės akcininkas, milijoninę sutartį įgaliojęs pasirašyti asmenį, dirbantį direktoriumi kitoje, su sandoriu nieko bendro neturinčioje įmonėje. Pateiktą informaciją įvertinę užsieniečiai nutraukė sutartį ir, kaip vėliau paaiškėjo, išgelbėjo savo pinigus“, – prisimena „Ekskomisarų biuro“ Verslo saugos skyriaus vyresnysis specialistas.

„Ekskomisarų biuras“ yra pirmoji Lietuvoje prieš 15 metų įsteigta privati saugos tarnyba. Bendrovė teikia fizinės saugos, objektų ir verslo saugos paslaugas, organizuoja savigynos kursus, mokymus šaunamajam ginklui įsigyti, siūlo šaudyklos paslaugas.

 Tai yra bendrovės pranešimas spaudai. Pranešimų spaudai turinio Verslosavaite.lt neredaguoja. Už pranešimo turinį atsako jį paskelbusi bendrovė. Savo bendrovės pranešimus siųskite el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

Susiję straipsniai:

• „Mercedes-Benz Vito“ švenčia 25-erių metų jubiliejų
• Šią vasarą lietuviai už elektrą mokėjo mažiausiai per pastaruosius 5 metus
• Inovatyvi e-platforma sumažina riziką ir išlaidas transporto versle
• Vis daugiau lietuvių neatsispiria pagundai sudalyvauti Bagažinių turguje
• Miestelio darbuotojai užimtų daugiau kaip trečdalį „Žalgirio“ arenos