Pasak EK prezidento Jose Manuelio Barroso, padėtis rimta, tačiau stebuklingų priemonių nėra.

Finansų ministrai Liuksemburge antradienį aptars skubias, vidutinės trukmės ir strategines priemones, kurios padėtų sušvelninti per pasaulį besiritančios finansų krizės pasekmes.

Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Prancūzija išplatino bendrą visų 27 ES valstybių vadovų pareiškimą, kuriame teigiama, jog šalys imsis visų reikiamų priemonių finansų sistemos stabilumui užtikrinti: nuo likvidumo injekcijų iš centrinių bankų, kai kurių į bėdą papuolusių komercinių bankų gelbėjimo bei papildomų garantijų suteikimo žmonių indėliams.

ES šalys taip pat pabrėžia būtinybę derinti veiksmus tarpusavyje. Eurozonos šalių ministrai, susitikę pirmadienio vakarą, pritarė šiai deklaracijai, tačiau,pasak eurogrupės primininko, Liuksemburgo prmejero Jeano Claude`o Junckero, 16-a eurą turinčių šalių vieningai sutarė, jog Europos stabilumo ir augimo pakto, lemančio eurozonos ekonomiką, jokiu būdu keisti negalima, jame jau yra numatyta užtektinai lanksčių priemonių.

Ekonomikos ir monetarinių reikalų komisaras Joaquinas Almunia akcentavo, jog Europos Komisija skubiai rengia rekomendacijas šalims dėl indėlių draudimo, tačiau kritiškai atsiliepė apie vienašališkus veiksmus, kurių jau ėmėsi Airija, Vokietija, Belgija ir kai kurios kitos šalys, paskelbdamos 100 proc. indėlių draudimą.

Bendras visų 27 šalių ministrų posėdis taip pat svarstys siūlymus dėl bankų buhalterinės apskaitos skaidrumo bei būtinybės riboti neįtikėtinai didelius bankų vadovų bei aukščiausių vadybininkų   atlyginimus.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Regionų verslas sulaukęs finansinės pagalbos siekia didinti atsparumą krizėms
• Lustų krizė: Kokią įtaką turi Rusijos karas?
• Ekonomikos apžvalga: tęsiasi gero gyvenimo krizė
• Turkija – didžiausias finansų sistemos siaubas nuo 2008-ųjų krizės
• G. Nausėda: „2017 metai BVP vieni iš geriausių metų po krizės“