Žemės ūkio ministerija atliko aštuonių maisto produktų pardavimo pajamų analizę. Tyrimas parodė, jog prekybininkai jiems taiko itin didelius antkainius.

Pienas, juoda duona ir batonas yra tos prekės, kurių antkainiu prekybininkai piktnaudžiauja mažiausiai. Juodos duonos kainų struktūroje prekybininkų antkainis sudaro trečdalį, o batono - 16 proc. Nuo 1 litro pieno prekybininkai pasiima ketvirtadalį to, ką uždirba žemdirbys. Iš pieno labiausiai pelnosi jo perdirbėjai. Pavyzdžiui, 2,5 proc. riebumo pieną perdirbėjai pabrangina daugiau nei dvigubai.

Parduodami kiaušinius, prekybininkai „pasiima“ 40 proc. to, ką uždirba paukščių augintojai, o aukščiausios rūšies miltus – 70 proc. to, ką už toną javų gauna kviečių augintojai.

Labiausiai prekybininkai pelnosi iš mėsos valgytojų - vištienai prie tiekėjų nustatytos kainos pridedama 50 proc., kiaulienai – 90 proc., o jautienai - net 100 proc.

„Prekybininkų, o kai kuriais atvejais ir perdirbėjų antkainiai peržengia sveiko proto ribas. Reikia pažymėti, jog mažmeninės prekybos pelningumas nuolat augo, o ypatingą pagreitį įgavo nuo 2007 metų vidurio. Gamintojų liudijimu, atsiskaitymo terminai už prekes šiais metais prekybos tinkluose pailgėjo trečdaliu“, – teigia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė.

Ji stebisi Ūkio ministerijos reakcija į Seimo Ekonomikos komiteto siūlymą imtis griežtų priemonių dėl kainų augimo. Ministerija savo rašte komitetui atsako, jog „valstybės institucijos negali kištis į privačių ūkio subjektų sandorius ir šiuos sandorius paversti viešąja teise“.

B. Vėsaitės nuomone, nevaldoma situacija maisto produktų rinkoje susidarė dėl sumažėjusios konkurencijos mažmeninės prekybos sektoriuje, kuriame išnyko mažos parduotuvės ir dominuoja keturi didieji prekybos tinklai. Jie esą ir diktuoja sąlygas tiek gamintojams, tiek ir vartotojams.

Seimui yra pateikti Konkurencijos įstatymo pakeitimai dėl dominuojančios padėties sumažinimo nuo 40 iki 30 proc., o taip pat pasiūlyta Vyriausybei parengti „Mažmeninės prekybos nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą.“

Šios priemonės, B. Vėsaitės manymu, padėtų apginti vartotojus nuo nepagrįsto kainų kilimo, gamintojus - nuo tinklų diktato, o žemdirbius nuo perdirbėjų spaudimo.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Kaip teisingai nerimauti dėl kylančių kainų
• Privaloma registracija e-parduotuvėse: neretai tai pažeidžia BDAR
• Apklausa: Lietuvos gyventojai priprato prie augančių maisto kainų
• Pradedama prekyba BYD elektromobiliais Lietuvoje
• Ekonomistas: signalų, kad kitais metais kainos mažės – nėra