Vilniui dūstant transporto spūstyse, kalbų apie tramvajaus įrengimą nebegirdėti. Vis dažniau prabylama apie metro statybas. Verslosavaite.lt apie tai kalbėjosi su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu Vladimir Avin ir su viešosios įstaigos „Vilniaus metro“ direktoriumi Artūru Vinckevičiumi.

Ar Vilniui reikia metro?

„Per metus vilniečiai praranda apie 1,5 milijardo litų vien todėl, kad gaišta laiką ir eikvoja kurą transporto spūstyse,“ - remdamasis preliminariais Susisiekimo ministerijos skaičiavimais sakė A. Vinckevičius.

Pasak jo, pastačius aplinkkelių, miestą aplenktų krovininis transportas. Tačiau pagrindinę apkrovą gatvėse sudaro lengvieji automobiliai ir viešasis transportas. Todėl būtina padėti gyventojams lengviau pasiekti darbo ir mokslo vietas.

Situacija pagerėtų, jei pagrindiniai transporto srautai, kertantys visą miestą, būtų požeminiai. O troleibusai ir autobusai galėtų kursuoti trumpesniais maršrutais – nuo gyvenamųjų rajonų iki metro stočių.

Egzistuojantį metro poreikį pripažino ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vladimir Avin. Pasak jo, tramvajus nėra labai blogas variantas, tačiau pagal miesto gatvių ir gyventojų tankumą labiau tiktų metro.

Pranašesnis už tramvajų

A. Vinckevičius sakė, kad po žeme įrengtas metro yra žymiai geriau už tramvajų. Pastarasis važiuoja ta pačia plokštuma kaip ir visas kitas transportas. „Tad jei įgrūsim tramvajų, jis važiuos greitai, bet visi kiti važiuos lėtai,“ - sakė direktorius.

Miestiečiams kiltų nemažai sunkumų, todėl, neturėdami pasirinkimo, jie persėstų į tramvajų. Tuo tarpu metro suteiktų teisę rinktis.

Svarbu yra tai, kad metro greitesnis nei tramvajus. Metro vidutinis greitis su sustojimais yra 40km/h, maksimalus siekia 80. Tai yra apie 20–30 proc. greičiau nei gali važiuoti tramvajus.

Vis dėlto, pastaroji transporto priemonė iš miesto bendrojo plano dar neišbraukta. Todėl kol kas, planuojant ar vykdant, bet kokias statybas reikia atsižvelgti į numatytas tramvajaus trasas, nors jau nuspręsta, kad jo Vilniuje nebus.

Pasak V. Avin taip nutiko todėl, kad anksčiau savivaldybės taryba metro projektui pritarė, bet kiti leidimai nebuvo gauti, todėl dokumentai liko tokie patys.

Lėšos statyboms – iš Europos Sąjungos

Metro statybos kainuotų apie 3 milijardus litų. A. Vinckevičiaus teigimu, pusę šios sumos galėtų finansuoti Europos Sąjunga.

Tokios pat nuomonės buvo ir V. Avin. Jis pridūrė, kad dalį lėšų tokio didelio projekto įgyvendinimui galėtų skirti ir centrinė, ir vietinė – miesto – valdžia.

„Vilniaus metro“ direktoriaus teigimu, dalis sumos galėtų būti skirta iš lėšų, numatomų užmiesčio keliams asfaltuoti. Vėliau tai atsipirktų, nes pastačius metro kasmet būtų sutaupoma apie 500 milijonų litų. Vilniaus biudžetas dėl to greičiausiai nepakistų, tačiau padidėtų gyventojų perkamoji galia.

Prognozuojama, kad į metro persėstų apie 15 proc. automobilių ir apie 70 proc. autobusų ir troleibusų keleivių, taupančių laiką ir pinigus. Svarbu yra tai, kad prie metro stočių būtų įrengtos nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės.

Laukia biurokratinių darbų

Paklaustas, kada vilniečiai galės sėsti į metro, „Vilniaus metro“ direktorius A. Vinckevičius vylėsi, kad tą padaryti bus galima jau 2014 metais. Tačiau V. Avin šią optimistišką prognozę pavadino ganėtinai subjektyvia, nes metro įrengimas priklauso nuo daugelio biurokratinių darbų.

Tarybos narys sakė, kad pirmiausia turi būti parengta Vilniaus miesto viešojo transporto studija. Tuomet reikia sudaryti specialųjį viešojo transporto planą. Pasak jo, tam, kad būtų priimti tinkami sprendimai, reikia pasitarti su kvalifikuotais savo sričių specialistais.

Tačiau prognozuoti, kada vilniečiai turės metro V. Avin nedrįso. Jo teigimu, statybos gali būti pradėtos 2011–2014 metais. O jos gali užtrukti ir 5, ir 7 metus.

Nekelia pavojaus aplinkai

Pasiteiravus, ar metro nepakenktų Vilniaus archeologiniam paveldui, A. Vinckevičius sakė, kad taip nenutiktų jį statant 30 metrų gylyje. Pasiekus tokį gylį, paveldas liktų virš metro linijų. Taip nustatė „Vilniaus metro“ turimą metropoliteno įdiegimo galimybių studiją rengę specialistai.

Metro nepakenktų ir unikaliai miesto architektūrai. Taip yra todėl, kad žemė sugeria metro sukeliamas vibracijas. Tačiau jas galima dar labiau sumažinti naudojant guminius ratus ir po bėgiais dedant specialias izoliacines medžiagas.

Ši transporto priemonė nekenkia ne tik aplinkai, bet yra saugi ir keleiviams. A. Vinckevičius kalbėjo, kad metro bėgiai nuo perono yra atskiriami stikline siena. O, atvažiavus traukiniui, durys atsidaro taip, kad ant bėgių pakliūti neįmanoma.

Tuo tarpu po tramvajaus ratais pasaulyje kasmet žūva dviratininkai, pėstieji, automobilių keleiviai.

Siūlomos metro trasos

Į viršų

Susiję straipsniai:

• R. Šimašius prakalbo apie metro Vilniuje statybas
• Dėl teroro akto Minsko metro sulaikyti keli įtariamieji
• Minsko metro nugriaudėjo sprogimas
• Per sprogimus Maskvos metro žuvo 35 žmonės ir 73 buvo sužeisti
• Prancūzai Vilniui siūlo tramvajų su padangomis