Internetinio savaitraščio „Verslo savaitė“ vykdomo socialinio eksperimento „(Ne)emigranto dienoraštis“ dalyvis Marius praėjusią savaitę stengėsi prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo ir po truputėlį ėmė žvalgytis antro darbo. Plačiau apie tai skaitykite jo dienoraštyje.

Kovo 19 diena. Kadangi savaitgalį gerai pailsėjau, šiandien atsikelti penktą valandą ryto buvo jau lengviau nei praeitą savaitę. Darbe teko neblogai paplušėti. Iš bendradarbių sužinojau, kad savaitės pradžioje čia visada būna daugiau darbo. Kadangi darbas nėra labai sudėtingas, šiandien jau perpratau pagrindinius jo niuansus. Smagu, kad bendradarbiai supranta, jog esu naujokas ir pernelyg nespaudžia manęs.

Grįžęs namo prisėdau prie kompiuterio ir peržvelgiau internete esantį savo dienoraštį bei jo komentarus ir juose verdančias diskusijas. Maloniai stebina toks didelis susidomėjimas šiuo eksperimentu, matosi, kad žmonėms tai labai aktuali tema. Kažkas net atspėjo, kur aš dirbu!

Praeitą savaitę visai neblogai sekėsi vykdyti „programą minimum“ – per praeitą savaitę išleidau 80 litų – tikrai jaučiasi pažanga lyginant su praeitos savaitės 235 litais.

Kovo 20 diena. Šiandien darbe gavau specialius maisto talonus. Nudžiugau, kad galėsiu dar šiek tiek sutaupyti. Tačiau prajuokino talonų vertė – 1,5 lito dienai. Gerai bent tai, kad juos išleisti galiu kada tik noriu – kad ir visus iš karto. Gamyklos valgykloje normalūs pietūs kainuoja apie 7 litus, tačiau praeitą savaitę paskubėjau girdamas čia siūlomų patiekalų kokybę. Mano „kolegos“ dilemą kur panaudoti darbdavių skiriamus talonus išsprendžia greitai ir paprastai – bokalas alaus gamyklos valgykloje tekainuoja 2 litus. Užtat apie darbo našumą talonų išdavimo dieną galima net nekalbėti.

Kovo 21 diena. Po truputėlį priprantu prie specifinio bendradarbių leksikono ir humoro jausmo. Darbuotis sekasi neblogai, džiaugiuosi, kad nėra didelių fizinių krūvių, tačiau nervina tos nelemtos dulkės... Šiandien grįžęs iš darbo laikraščiuose peržvelgiau darbo skelbimus, tačiau akis neužkliuvo nė už vieno pasiūlymo. Man reikėtų kažkokio specifinio darbo puse etato arba vakarais, naktimis... Tiesa, žinant, kad mano dabartinis darbas prasideda penktą ryto apie papildomą darbą naktimis turbūt geriau net negalvoti...

Na, dar yra savaitgaliai, tačiau tai irgi turėtų būti kažkoks specifinis užsiėmimas. Jaučiu, kad susirasti antrą darbą bus nelengva...

Kovo 22 diena. Šiandien, grįždamas iš darbo, užsukau į „Snoro“ kioskelį susimokėti už mobilųjį telefoną. Kišenė patuštėjo dar 35 litais. Tačiau tai buvo sąskaita už vasario mėnesį. Dabar mano pašnekovų ratas gerokai susiaurėjęs, su drauge stengiuosi bendrauti internetu, todėl manau, kad kovo mėnesį turėčiau „sutilpti“ į 20 litų.

Kovo 23 diena. Šiandien penktadienis, todėl darbe daugiau vaikščiojau iš kampo į kampą nei dirbau. Mąsčiau apie galimybes susirasti antrą darbą. Gal reikėtų pamėginti paieškoti darbo apsaugos tarnybose? Girdėjau, kad ten dabar trūksta darbuotojų.

Namie vėl peržiūrėjau laikraščiuose bei internete esančius skelbimus, bet nieko sau tinkamo neaptikau. Jaučiu, kad tokio darbo, kokio reikia man, nesusirasiu vien skaitydamas skelbimus. Reikėtų pasiklausinėti žmonių. Bėda ta, kad čia, Kaune, be savo pusbrolio ir kartu gyvenančių studentų, nedaug ką pažįstu. Bet kokiu atveju šiam reikalui reiks išnaudoti visus įmanomus būdus.

Kovo 24 diena. Šiandien, šeštadienį puikus pavasariškas oras išviliojo pasivaikščioti po Laisvės alėją. Tai – bene vienintelė mano pramoga šią savaitę, nes taupydamas pinigus stengiausi nekišti nosies iš namų be svarbaus reikalo. Grįždamas namo užsukau į prekybos centrą, kur praleidau apie porą valandų. Studijavau produktų kainas, sukau galvą ką galėčiau pasigaminti ateinančią savaitę ir ieškojau optimaliausių variantų. Išleidau kiek daugiau nei 30 litų, tačiau manau, kad šių produktų turėtų užtekti visai ateinančiai savaitei, nebent pritrūktų kokio neesminio priedo.

Kovo 25 diena. Nutariau įvertinti savo minimalias išlaidas ir paskaičiuoti kiek per šešis mėnesius galėčiau susitaupyti gaudamas dabartinį atlyginimą.  Šią savaitę pragyvenimui išleidau net šiek tiek mažiau nei 70 litų, tačiau skaičiavimai dėl ateities nuteikė nelabai maloniai.

Už nuomą kas mėnesį reikia mokėti 120 Lt, maistui ir kitoms būtinoms išlaidoms apie –  300, už mobilųjį telefoną – 20 Lt. Mėnesinis bilietas visuomeninam transportui kainuoja 55 litai, nenumatytoms išlaidoms reikėtų skirti dar apie 40 Lt. Tokiu atveju per mėnesį pavyktų sutaupyti apie 850 litų, tačiau per pusę metų sukaupčiau tik kiek daugiau nei 5 000 Lt. Tiesa, atlyginimas turėtų didėti, tačiau akivaizdu, kad be antro darbo apie tai, kad susitaupysiu 10 000 litų, galiu tik pasvajoti.

Pastaba. Siekiant, kad natūrali eksperimento eiga nebūtų sutrikdyta, savanorio, jo aplinkos žmonių tapatybės, tiksli gyvenamoji vieta ir darboviečių pavadinimai atskleisti nebus.