|
 Po pristatymo prieš savaitę didelio atgarsio susilaukęs socialinis eksperimentas įsibėgėja. „Verslo savaitės“ skaitytojams šiandien siūlome eksperimento dalyvio Mariaus pirmosios savaitės dienoraštį, kuriame sužinosite apie ne itin sklandžiai prasidėjusią, bet sėkmingai pasibaigusią darbo paiešką.
Kovo 5 diena. Aukštasis išsilavinimas – kliūtis? Prabudus gerai nuteikė skaisčiai šviečianti saulė. Šiek tiek jaudinausi. Artimiausiame kioske nusipirkau laikraštį. Peržvelgiau darbo skelbimus. Pasiūla gan įvairi – nuo suvirintojo iki gamybos vadovo. Darbo, pagal mano specialybę, žinoma, nė su žiburiu nerasi. Bandžiau paskambinti į vieną kitą įmonę, tačiau ten, sužinoję apie mano aukštąjį išsilavinimą ir ankstesnę darbo patirtį, iš pradžių netenka žado, o po to mandagiai stengiasi manimi atsikratyti. Šiandien nieko nepešęs susimąsčiau ir nusprendžiau ateityje, reikalui esant, nutylėti kai kuriuos savo biografijos faktus. Priešpiet buvo užsukęs buto šeimininkas. Sutariau su juo dėl nuomos kainos. Šeimininkas prašė po 150 Lt iš abiejų, tačiau pavyko nusiderėti iki 120. Pusbroliui mano apsigyvenimas irgi išėjo į naudą – anksčiau jam tekdavo pakloti po 170 Lt per mėnesį. Pradedu taupymo politiką – vakarienės valgau dešreles su ryžiais, pagardindamas kečupu. Visai skanu ir pigu. Paskaičiavau, kad visa tai man kainavo tik 2,50 Lt. Šiandien lankydamasis parduotuvėje ieškojau pačių pigiausių produktų. Paskaičiavęs nustebau kaip pigiai būtų galima pragyventi. Žinoma tektų misti beveik vien kruopomis, žirniais, ryžiais ir panašiais produktais. Tačiau suprantu, kad ilgai taip neištverčiau – greičiausiai sušlubuotų sveikata. Vakare prisėdau prie pusbrolio kompiuterio ir, prieš rašydamas dienoraštį, permečiau akimis prie šio eksperimento pristatymo internete esančius skaitytojų komentarus. Labai nustebau, pamatęs, kokio didelio susidomėjimas sulaukė šis projektas. Gerai, kad mano tapatybė nebus atskleidžiama, kitaip visas eksperimentas būtų tuojau pat sužlugęs. Beje, pastebėjau, kad skaitytojams kilo nemažai klausimų dėl eksperimento taisyklių ir esmės. Aš sieksiu išnaudoti Lietuvos privalumus. Tačiau išvažiuoti namo asmeniniais reikalais galiu tik du kartus per visą eksperimento laikotarpį. Dar porą kartų mano artimieji gali atvykti pas mane. Kol turėsiu savo pinigų bet kokia artimųjų parama draudžiama. Žinoma, niekas manęs nesaugos ištisą parą, tačiau jei imčiau tuo piktnaudžiauti, eksperimentas būtų nutrauktas. Tačiau aš tikrai neketinu taip elgtis, nes man pačiam labai įdomu, kiek tokiomis sąlygomis galėsiu pasiekti.
Kovo 6 diena. Minus 40 litų ir skaudanti galva Šiandien prabudau tik po pietų skaudančia galva. Bute gyvenantys studentai privertė „prisirašyti“. Piniginė suplonėjo 40 litų – požymis, kad laikas dirbti, kitaip toli neisi... Oras šiandien buvo apsiniaukęs, šaltoka. O dar ir savijauta ne kokia, sakyčiau gripas, bet situacija į vakarą stipriai pagerėjo – tikriausiai čia po vakar. Tad šiandien pailsėsiu ir prižadu sau, kad rytoj dieną praleisiu kur kas naudingiau. Kovo 7 diena. Įdomus pasiūlymas Draugams, pažįstamiems pasakiau, kad išvažiuoju į užsienį. Tik keliems artimiausiems žmonėms atskleidžiau paslaptį. Tikiuosi niekam neišplepės... Diena praėjo ieškant darbo skelbimų spaudoje ir internete. Galėčiau pasakyti, kad darbo pasiūlymų ne per daugiausia. Paskambinau vienur, kitur – nei dažytoju, nei tinkuotoju manęs nepriims, nėra patirties. O iš kur aš galėjau jos gauti? Universitete juk tokių kursų nebuvo... Pusbrolis papasakojo, kad jis pats ieškodamas darbo buvo nuėjęs į Kauno darbo biržą. Užpildęs visas reikalingas formas sužinojo, kad darbo birža padeda tik Kaune registruotiems asmenims. Keista tvarka. Nusprendžiau tuščiai negaišti laiko ir į darbo biržą nesikreipti. Vakarop į svečius buvo užsukęs pusbrolio draugas, išsikalbėjom, kad Kaune yra tokia gamykla, kur reikia žmonių ir neblogus pinigus moka. Nusprendžiau ir aš ten paskambinti ir apsilankyti. Kovo 8 diena. Valio! Turiu darbą! Atsikėliau anksti, pilnas optimizmo – geras ženklas. Paskambinau į gamyklą, keista, bet patirties nereikalavo ir paklausė, kada galiu ateiti. Sutariau, kad šiandien ir nueisiu. Viskas ėjosi sklandžiai – šiai gamyklai labai reikia darbuotojų. Darbas bus nelengvas, bet siūlo 1400 litų bandomajam laikotarpiui, tad kaip pradžiai, manau, neblogai. Be to, nors darbas prasideda anksti, baigiasi taip pat anksčiau, todėl išlieka galimybė susirasti antrą darbą. Sutikau. Dirbti tikriausiai pradėsiu kitą savaitę. Dar reikia gauti medicinos pažymą. Tiesą sakant, nežinau ką daryti, kur Kaune ją gauti? Gavęs eksperimento rengėjų leidimą nusprendžiau važiuoti į Vilnių, į savo polikliniką. Dar studijų metais pirmame kurse buvo visuotinė savanoriška registracija į vieną iš universiteto siūlomų poliklinikų atvykėliams iš mažų miestelių. Kovo 9 diena. Medicininės pažymos – į Vilnių Šiandien buvau Vilniuje, malonu grįžti namo. Sutvarkiau reikalus, gavau pažymą, kad dirbti galiu, susimokėjau dar 20 litų. Trumpam susitikau su drauge ir pasukau atgal į Kauną. Dabar jau turbūt ne greitai teks čia apsilankyti. Važiuodamas galvojau, kad galbūt man ir pasisekė, kad taip greitai susiradau darbą. Žinoma, toks darbas ne daugelį vilioja, bet... juk atlyginimas nėra blogas. Svetur išvažiavę žmonės dirba ne ką geresnius darbus. Kovo 10 – 12 dienos. Poilsis Savaitgalis... Tai beveik viską ir pasako: poilsis, poilsis ir dar kartą poilsis. Stengiausi labai neišlaidauti, bet aplankiau vieną iš Kauno klubų, paliko visai neblogą įspūdį. Antradienį reikės toliau tvarkyti dokumentus dėl darbo, o greitai prasidės kitoks gyvenimas, juk tapau dar vienu sunkiai dirbančiu Lietuvos piliečiu.
|
VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. |
|
Susiję straipsniai:
|
Padarykite pirmuoju
Svetainę į mėgstamiausius
RSS
Naujienos el. paštu
