Verslosavaite.lt nuotr.

Darbe – nuolatinė įtampa

Vilnietis dizaineris Jokūbas sako, kad nejaukiai jaučiasi savo darbo vietoje, nes kolegos įtaria, kad jis yra „ne tos“ orientacijos.

„Kad esu kitoks, supratau dar paauglystėje. Nuo tada jaučiu, kad aplinkiniai į mane žiūri šnairomis. Mokykloje dažnai susilaukdavau patyčių, ne kartą buvau stipriai sumuštas. Padėtis kiek pagerėjo universitete.

Čia bent jau nepatirdavau fizinio smurto, tačiau įvairius juokelius ir pakrizenimus sau už nugaros girdėdavau nuolat. Panaši padėtis yra ir darbe“, - pasakojo 24 metų vaikinas, dar niekam iš savo artimųjų ar draugų neišdrįsęs pasakyti apie savo lytinę orientaciją.

Trisdešimtmetė lesbietė Rita, gyvenanti Kaune, dirba administratore. Ji sako nedrįstanti viešai atskleisti savo homoseksualumo, tačiau tai slėpdama ji nuolat patiria diskomfortą.

„Nežinau ar bendradarbiai ką nors įtaria, bet pastoviai jaučiu įtampą. Turiu nuolat galvoti ką sakau, kad neprasitarčiau. Be to, kolegos nuolat kalba apie savo šeimas, apie tai, ką veikė namie, o aš negaliu beveik nieko pasakyti“, - sakė ji.

Moteris teigia, kad jai ypač sunku situacijose kai bendradarbiai ima laidyti juokelius apie netradicinės seksualinės orientacijos asmenis.

Bijo susigadinti karjerą

Mūsų pašnekovai pripažino, kad slapstytis juos verčia neigiamas visuomenės požiūris į seksualines mažumas.

„Pažįstu ne vieną gėjų, kuris nedrįsta pripažinti apie savo orientaciją viešai, nes bijo ne tik netekti karjeros galimybių, bet ir sulaukti aplinkinių pasmerkimo“, - teigė Jokūbas.

Pasak pašnekovų, jie žino labai mažai atvejų, kai homoseksualai nusprendė neslėpti savo seksualinės orientacijos nuo bendradarbių.

„Kiek žinau, tokiais atvejais dažniausiai niekas nedrįsta nieko blogo pasakyti į akis, tačiau įmonės vadovai stengiasi darbuotojo pirma pasitaikiusia proga atsikratyti. Niekas nenori, kad jų įmonė įgytų „prastą“ reputaciją“, - teigė Rima.

Prieš beveik dvejus metus Lietuvoje pradėtas vykdyti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansuojamas projektas „Atviri ir saugūs darbe“

Šio projekto tikslas yra sumažinti visuomenės netoleranciją žmonėms, kurie savo darbovietėse patiria diskriminaciją dėl lytinės orientacijos.

Projektą vykdančių Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros ir Socialinių tyrimų centro darbuotojas Arnas Zdanevičius teigia, kad jo tikslas yra skleisti informaciją apie homofobiją Lietuvoje ir kalbėti apie tai, kad homoseksualūs žmonės yra diskriminuojami, ypač viešoje erdvėje.

„Reikia pasiekti, kad pasikeistų tiek žiniasklaidos, tiek ir mūsų visuomenės požiūris į homoseksualus. Mūsų projektas siekia padėti homoseksualiems žmonėms atsiverti, neslėpti savo seksualumo, nors didžiajai daliai visuomenės tai ir nepatinka.

Bet geriausia pradėti nuo savęs, vienas iš šio projekto rezultatų yra VDU dėstytojų ir studentų įkurta VDU Gėjų ir lesbiečių paramos grupė „Vaivorykštė”, kuri sieks lygių galimybių mechanizmo sukūrimo universitete.”- sakė A.Zdanevičius.

Lietuviai nepritaria diskriminacijai, bet tolerancija nepasižymi

VDU Socialinių tyrimų centras atliko pirmąją išsamią mokslinę studiją apie homoseksualių žmonių diskriminaciją ir homofobijos raišką mūsų šalyje. Buvo atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 1005 respondentai iš visos Lietuvos.

Tyrimo rezultatai – gana prieštaringi. Net 70% apklaustųjų niekada nepateisintų diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, taip pat net 65% jų sutinka, kad homoseksualūs asmenys privalo turėti tokias pat galimybes darbo rinkoje kaip ir heteroseksualūs asmenys, o 58% apklaustųjų teigia, kad sužinoję, jog kaimynystėje gyvena gėjų ar lesbiečių pora, nesureikšmintų šio fakto ir tai jokios įtakos jų santykiams neturėtų.

Tačiau iš kitos pusės, net 61% Lietuvos gyventojų nenorėtų priklausyti jokiai organizacijai, kuri turi homoseksualių narių, 58% apklaustų respondentų bijotų, jeigu jų vaikų mokytoju ar mokytoja dirbtų homoseksualus asmuo.

Taigi, tyrimai rodo, kad darbo rinkoje homoseksualai turi toli gražu ne vienodas sąlygas su heteroseksualiais žmonėmis..

Diskriminacija nenaudinga ekonomiškai

Projekte „Atviri ir saugūs darbe“ yra numatytos įvairios priemonės, kurios turėtų padėti pasiekti, kad homoseksualai neturėtų jaustis ignoruojami ar diskriminuojami dėl savo seksualinės orientacijos. Siekiama pabrėžti, kad tokiu atveju krenta įmonės našumas, o tai jai, be abejo, yra nenaudinga ekonomiškai.

Todėl įmonės raginamos nustatyti darbo taisykles, padedančias darbo aplinkai tapti saugesnei ir kurioje neliktų vietos pajuokavimams, kurie žeistų gėjus, lesbietes ,biseksualius ar transeksualius asmenis.

Darbdaviai ir bendradarbiai raginami sukurti lygių galimybių politiką ir vertinti darbuotojus  kaip savo srities specialistus, kurie gali dirbti produktyviai ir atnešti įmonei didesnį pelną, o ne rūšiuoti juos pagal rasę, lytį, etniškumą ar lytinę orientaciją.

„Žinoma, kad kvaila skirstyti žmones pagal jų lytinę orientaciją. Man tai primena nacizmą, kai panašiai buvo kratomasi žydų ar juodaodžių. Aš pats pažįstu ne vieną tokį žmogų ir man bendravimas su jais nesukelia jokių nepatogumų, nors pats esu tradicinės lytinės orientacijos. Kaip privačios bendrovės vadovas niekada neatleisčiau žmogaus iš darbo dėl jo homoseksualumo. Man svarbiausia, kad darbuotojas būtų geras specialistas.

Tačiau mūsų visuomenėje apie netradicinės orientacijos asmenis dar sklando daugybė mitų, kad jie yra ligoniai, pedofilai ir panašūs, o tai verčia tuos žmones kentėti“, - sakė vienos Vilniaus įmonės direktorius, nenorėjęs viešinti savo vardo ir pavardės.

Žinant tai, kad šiuolaikinis žmogus savo didžiąją gyvenimo dalį praleidžia darbe, reiktų pasakyti, kad valstybė, verslas ir trečiasis sektorius (pelno nesiekiančios arba pilietinės visuomenės organizacijos) turėtų labiau susirūpinti visų mažumų teisėmis ir kurti įvairovei ir žmogui palankią darbo aplinką, nes nuo to priklauso visų mūsų socialinė ir ekonominė gerovė.

Susiję straipsniai:

• Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
• Tyrimas atskleidė, ko augant infliacijai žmonės atsisako pirma
• Technologijos, atlyginimai ir žmonės – verslo dėmesio reikalaujantys veiksniai
• Lietuvos vartotojų optimizmas – didžiausias Baltijos šalyse
• Kurių profesijų žmonės Lietuvoje gyvena geriausiai?