Asmenys, turintys individualią įmonę, nelaimingų atsitikimų, ligos, nėštumo bei gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų atvejais jokių išmokų iš „Sodros“ negauna. Norėdami jas gauti individualių įmonių savininkai turi draustis savanoriškuoju draudimu.

Verslosavaite.lt domėjosi, kokias socialinio draudimo įmokas turi mokėti individualios įmonės savininkas, kad gautų išmoką iš „Sodros“ biudžeto nelaimingo atsitikimo, ligos, motinystės/tėvystės atvejais. 

Savanoriško draudimo įmokos – nuo 10 Lt

Asmuo, norintis apsidrausti savanoriškuoju draudimu, įmokas gali mokėti kas mėnesį. Jos turi būti mokamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį ir ne vėliau kaip einamojo ketvirčio paskutinę darbo dieną.

Sutartys sudaromos vieneriems kalendoriniams metams.

„Sodros“ interneto tinklalapyje skelbiama, kad mažiausia savanoriško draudimo įmoka pašalpoms yra 10 litų per mėnesį. Ji, asmens pageidavimu, gali būti didinama net iki 200 litų.

Pasirinktos įmokos dydis yra nekeičiamas visus kalendorinius metus.

Kuo daugiau mokama, tuo daugiau gaunama

Ilgesnį laikotarpį ir didesnę įmoką mokantis asmuo gauna didesnę pašalpą. Minimali įmokų mokėjimo trukmė yra šeši mėnesiai, o maksimali – ketveri metai.

„Sodra“ savo interneto tinklalapyje skelbia, kad pašalpa yra mokama už kalendorines dienas, nurodytas nedarbingumo pažymėjime, tačiau ne ilgiau negu priklauso pagal draudimo įmokų mokėjimo laiką.

Jei per draudimo laikotarpį sergama ne vieną kartą, tada kaskart skiriant pašalpą apmokėtų dienų skaičius yra sumuojamas.

Pavyzdžiui, asmuo pagal savanoriškojo draudimo ligos pašalpai sutartį 12 mėnesių mokėjo įmokas po 30 litų per mėnesį. Pratęsdamas sutartį antriems kalendoriniams metams, jis įsipareigojo mokėti kas mėnesį 40 litų dydžio įmokas. Susirgo praėjus 15-ai draudimo mėnesių ir sirgo 25 dienas. Už 20 kalendorinių ligos dienų pašalpa bus mokama po 25,7 litų per dieną, už likusias 5 kalendorines ligos dienas – po 34,3 litų per dieną.

Asmenys draudžiasi individualiai, sudarydami sutartis su Valstybiniais socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniais skyriais pagal draudžiamojo asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Pasibaigus laikotarpiui jas galima pratęsti arba nutraukti.

Savininkai linkę rizikuoti

Dauguma Verslosavaite.lt kalbintų individualių įmonių savininkų nėra linkę savanoriškai draustis.

Individualios įmonės, įsikūrusios Joniškio rajone, savininkas sakė sulaukęs pasiūlymų iš „Sodros“ draustis savanoriškai, bet atsisakęs.

„Atsisakiau, nes buvau jaunas, energingas ir tikrai nesiruošiau sirgti. Dabar, manau, kad jau reikėtų pasidomėti jų paslaugomis ir gal apsidrausti“, - aiškino jis.

Vilniuje įsikūrusios individualios įmonės savininkas teigė, kad apie savanorišką draudimą nieko nėra girdėjęs ir domėtis juo neturi kada.

Dar vienas savininkas iš Kauno Verslosavaite.lt teigė, kad nenumatytoms gyvenimo situacijoms pinigų susitaupo pats.

„Nesidraudžiu, nes gyvenu šia diena. Tiesiog taupau pinigus, kiekvieną mėnesį atsidedu į savo „seifiuką“ tam tikrą sumą pinigų ir džiaugiuosi gyvenimu. Nelaimės ar ligos atveju šeima turės pinigų. Aš ir taip kiekvieną mėnesį sumoku mokesčiams apie 2000 Lt, daugiau mokėti nesinori“, – sakė vienos Kauno individualios įmonės savininkas.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• „Swedbank“ teiks privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugą
• Paspirtukų ir žoliapjovių draudimas: nuo ko tiksliai apdraus ir kam jis bus reikalingas?
• Norintys neteisėtai pasipelnyti iš draudimo bendrovių išaiškinami ir po kelerių metų
• Draudimas nuo vėžio – papildoma apsauga nelaimės atveju
• Verslas vis dažniau žvalgosi į draudimo brokerių naudas