Verslosavaite.lt nuotr.

Jaunas verslininkas atskleidžia, kaip buvo sukurtas nemokamas dienraštis „15 min“, per nepilnus dvejus metus tapęs populiariausiu trijuose didžiausiuose mūsų šalies miestuose. 

Kaip kilo mintis pradėti leisti nemokamą dienraštį „15 min“?

Aš nebuvau idėjos autorius – mintis leisti nemokamą dienraštį pirmiausia kilo dabartinei laikraščio redaktorei Vytautei Šmaižytei. Tai nebuvo spontaniška idėja – apie tai buvo ilgai galvota. Buvo svarstoma, ką ir kaip reikėtų daryti. Išanalizavus populiariausią pasaulyje nemokamą dienraštį „Metro“, priėjome išvadą, kad panašaus pobūdžio projektą galima realizuoti ir Lietuvoje.

Esate vienas pagrindinių laikraščio „15 min“ įkūrėjų. Kaip subūrėte žmones, kūrusius nemokamą dienraštį – dabartinį rinkodaros vadovą Tomą Bindoką ir pardavimų vadovą Daumantą Mikučionį?

Su Tomu ir Daumantu buvau pažįstamas dar prieš įkuriant laikraštį. 1995 – 1999 metais kartu studijavome Estijoje, „Concordia International University Estonia“ universitete. Vytautę irgi pažinojau ankščiau. Taigi subūriau savo sričių profesionalus į komandą ir visi kartu nusprendėme dirbti, kad būtų įkurtas laikraštis „15 min“.

Vėliau, įmonei plečiantis, įdarbindavome vis daugiau žmonių. Kai kurie iš jų – draugai, pažįstami. Šiuo metu įmonėje dirba per 100 žmonių.

Ką veikėte prieš pradėdamas kurti „15 min“? Ar turėjote patirties žiniasklaidos srityje?

Kaip jau minėjau, studijavau verslą Estijoje, vėliau JAV. Ten dirbau didelėje įmonėje, investicijų valdymo srityje. Grįžęs iš JAV, įsidarbinau Lietuvoje, tačiau mintys sukosi apie nuosavą verslą. Jokios patirties žiniasklaidos srityje neturėjau, tačiau žinojau, kad ankščiau ar vėliau įkursiu savo verslą.

Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie laikraščio kūrybinį procesą?

Pirmiausia sukūrėme verslo planą, gerai išanalizavome rinką, intensyviai domėjomės nemokamais dienraščiais pasaulyje, vykome į užsienį pasižiūrėti, kaip tokie laikraščiai yra platinami, gilinomės, kaip į nemokamus laikraščius pritraukiama reklama. Tada ieškojome finansavimo projektui įgyvendinti. Tokie parengiamieji darbai užtruko maždaug dvejus metus.

Išanalizavę rinką, žinojome tikslinės auditorijos poreikius, todėl nusprendėme, kad nemokamas dienraštis su jame pateikiama objektyvia ir trumpa informacija yra būtent tai, ko reikia žmonėms.

Iš kur gavote lėšų projektui įgyvendinti?

Per gana trumpą laiką pavyko surasti vadinamąjį „verslo angelą“. Mūsų parengtas projektas buvo pristatytas dviem investuotojams ir abu sutiko į jį investuoti. Mes pasirinkome priimtinesnį partnerį – Vilniuje gyvenantį verslininką Edviną Dovydaitį. Šis žmogus pats sukūrė savo verslą, vėliau jį sėkmingai pardavė užsienio investuotojui ir sąžiningai užsidirbo pinigų.

Ar nebuvo baugu, kad viskas gali sužlugti?

Nė trupučio, visada tikėjome savo sėkme. Nė minutės neabejojome tuo, ką darome.

Ar jūsų artimieji, draugai palaikė šią idėją?

Taip. Tačiau, aišku, neatmetė minties, kad veliamės į avantiūrą.

Kaip manote, koks yra pagrindinis veiksnys, lėmęs tokį laikraščio populiarumą trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose?

Mano nuomone, išskirti vieno pagrindinio veiksnio neįmanoma. Veiksniai, lėmę populiarumą, yra laikraščio nemokamumas, jame pateikiama aiški, objektyvi, trumpa informacija, gerai išvystyta distribucijos sistema.

Ar laikraščio pardavimas užsienio žiniasklaidos koncernui buvo Jūsų verslo plano dalis, ar tiesiog taip susiklostė?

Mes nesiekėme parduoti. Tai nebuvo pagrindinis mūsų tikslas, nes turėjome pakankamai lėšų laikraščio plėtrai. Tačiau po dviejų savaičių nuo laikraščio pasirodymo Lietuvos rinkoje sulaukėme pasiūlymų pirkti mūsų įmonės akcijas net iš keturių gerai žinomų užsienio koncernų. Neatsispyrėme pagundai ir pardavėme jas didžiausiam Skandinavijos žiniasklaidos koncernui „Schibsted“. Šia partneryste esame labai patenkinti ir ja didžiuojamės. Mūsų partneriai užtikrina nuolatinį tobulėjimą, galimybę plėsti verslą daug greičiau ir profesionaliau.

Teko girdėti, kad daugelis įtakingų žiniasklaidos priemonių savininkų yra labai nepatenkinti jūsų vykdoma veikla ir žiūri į jus kaip į išsišokėlius, gadinančius kitiems gyvenimą. Ar tai tiesa? Kokie yra jūsų įmonės santykiai su pagrindiniais šalies laikraščiais?

Su nieko nekonfliktuojame. Bendraujame su dienraščio „Lietuvos rytas“ atstovais. Pora jų žmonių yra mūsų įmonės valdyboje. Taip pat reikia paminėti, kad „Lietuvos rytas“ turi per 30 procentų mūsų įmonės akcijų, kurias „Schibsted“ kompanija jiems pardavė po to, kai nupirko iš mūsų. Manyčiau, kad nustebinome rinką, nes per tokį trumpą laiką tapome vienu skaitomiausių šalies dienraščių. Žmonėms tai tikrai naudingas produktas, o konkurentams, aišku, tai nėra itin malonu.

Ar kada nors jautėte spaudimą arba sulaukėte kokių nors rimtų priekaištų dėl laikraščio „15 min“?

Galbūt visa tai šiek tiek jaučiama dėl konkurencijos. Keista, kad netgi objektysiosios ,,Verslo žinios“, kurios priklauso mūsų savininkų „Schibsted“ konkurentams, švedų įmonei „Bonnier“, nepamini mūsų verslo pasiekimų, kurie, manau, yra išskirtiniai.

Kokie Jūsų ateities planai dėl laikraščio ,,15 min“? Gal numatoma kokių pokyčių? Kokie tolesni plėtros planai?

Nuo balandžio antrosios pusės mūsų laikraštis tapo vieninteliu visiškai spalvotu dienraščiu Lietuvoje. Ateityje planuojame gerinti laikraščio kokybę: leisti daugiau priedų, tobulinti turinį. Taip pat numatoma gerinti distribuciją. Tikriausiai atsiras daugiau dėžučių miestų gatvėse, iš kurių žmonės patys galės pasiimti laikraštį. Tokios dėžutės jau yra naudojamos Vilniuje ir Klaipėdoje, greitai jų atsiras ir Kaune. Apie laikraščio platinimą kituose Lietuvos miestuose kol kas nėra galvojama, todėl kito plėtros etapo datos negalėčiau įvardyti.

Kaip manote, kokia yra Jūsų sėkmės formulė?

Jaunystė + žingeidumas + drąsa = sėkmė

Ko palinkėtumėte žmonėms, ketinantiems pradėti savo verslą?

Linkiu verslą kurti ne spontaniškai, bet jį planuoti, pasitarti su specialistais, gerai išanalizuoti rinką, numatyti tikslinės auditorijos poreikius. Neturint patirties, dažnai atrodo, kad viskas yra kur kas lengviau, tačiau paskui nudegama. Reikia suvokti, kad jei sukiesi versle, turi tam paaukoti beveik visą savo laiką, daug ko atsisakyti.

Ar tai reiškia, kad laisvalaikio beveik neturite?

Nors intensyviai dirbu maždaug 11 valandų per parą, tačiau randu laiko ir aktyviai pailsėti. Buriuoju, važinėju motociklu, dalyvauju automobilių ralyje, žaidžiu lauko tenisą, dažnai apsilankau kine, sugalvoju pasimokyti kokią užsienio kalbą.

„15 min" vadovui (centre) niekada netrūko drąsos priimti netradicinius sprendimus – dienraščio „15 min" pristatymas buvo surengtas troleibuse

Susiję straipsniai:

• Paskutinį kartą išleidžiami nacionalinių dienraščių pirmadienio numeriai
• „15min“ nutraukia laikraščio leidybą
• Pirmasis laikraščio puslapis: dabar ir prieš 10 metų
• Krenta laikraščių tiražai ir pajamos iš reklamos
• T. Balžekas tapo „Schibsted“ įmonių valdybos nariu