„Žmogaus lyties pakeisti neįmanoma“

Kaip vertinate lyties keitimą?

Norint apie tai kalbėti, pirmiausia reikėtų apibrėžti, kaip mes traktuojame žmogų. Nuo seno medicinoje vyravo dualistinė samprata, pridariusi daug žalos: dar septynioliktajame amžiuje Descartes'as kūną suprato kaip mechanizmą, kuriuo žmogus naudojasi.

Remiantis tokiu požiūriu, su kūnu galima daryti daugelį dalykų, kurie tarsi nepakenkia pačiam žmogui. Tačiau toks kūno ir dvasios atskyrimas leidžia daryti klaidingas išvadas. Iš tiesų žmogus negali būti suskaldytas, nes jo kūnas ir dvasinė siela yra neatsiejami. Žmogaus lytiškumas – taip pat labai kompleksiškas dalykas, o biologinė lytis yra tik viena jo dalių.

Kalbant apie transseksualus, šie žmonės teigia, kad jų dvasia yra atsidūrusi ne tame kūne. Kitaip sakant, žmogus, kuris yra kūno ir dvasinės sielos vienis, susipriešina pats savyje. Egzistuoja dvi galimybės jiems padėti: lyties keitimas arba psichoterapija. Pirmuoju atveju drastiškomis operacijomis ir milžiniškomis dozėmis hormonų keičiamas kūnas. Antruoju atveju bandoma pakeisti žmogaus mąstymą, kad jis prisiderintų prie turimo kūno.

Jau senovėje kūno (somatinės) ligos buvo labai aiškiai atskirtos nuo protinių (dvasinių) ligų. Joms taikomi labai skirtingi gydymo metodai: protinėms – psichoterapija, o kūno ligoms gydyti gali būti taikomas ir chirurginis, ir hormoninis gydymas. Tiesa, praeityje psichinėms ligoms gydyti buvo taikomi tokie žiaurūs metodai, kaip lobotomija (smegenų struktūrų suardymas), tačiau šiais laikais tokios priemonės kelia šiurpą.

Taigi, proto ligos negali būti gydomos luošinant kūną, kaip tai daroma „keičiant“ žmogaus lytį. Dėl šios priežasties transseksualams turėtų būti taikomas psichoterapinis gydymas. Ar žmogaus lytį įmanoma pakeisti? Reikėtų sugriauti mitą, kad toks dalykas įmanomas. Jeigu asmeniui, kuriam neva buvo pakeista lytis, atliktume DNR testą, pamatytume, kad jo lytis išliko tokia pati. Lytis – tai ne vien organai, kuriuos galima keisti chirurginiu būdu.

Šiame kontekste reikėtų išskirti tam tikrą grupę asmenų, kuriems chirurginis lyties koregavimas yra būtinybė – tai hermafroditai. Jie gimsta su sklaidos trūkumais, todėl turi abiems lytims būdingus lytinius organus ir požymius. Kadangi genetiškai visi žmonės yra vyrai arba moterys, tokiems asmenims reikalinga pagalba šalinant tai, kas neatitinka jų genetinės lyties. Transseksualūs asmenys neturi jokių anatominių ar fiziologinių problemų.

Noriu pabrėžti, kad toks vertinimas – tai ne mano asmeninė nuomonė, o fundamentaliais principais paremti teiginiai, kurie medicinoje suprantami kaip nekvestionuojami dėsniai. Kaip kenkiama žmogaus kūnui, kai atliekamos lyties keitimo operacijos?

Reikėtų priminti, kad medicinoje galioja labai aiškus visumos ir integralumo principas. Jis teigia, kad žmogaus kūnas yra integrali sistema, todėl jos dalies pašalinamas negali būti pateisinamas, nebent tai būtų reikalinga žmogaus gyvybei išsaugoti, – pavyzdžiui, kai tenka amputuoti gangrenavusią koją.

Tačiau kaip galėtume pateisinti sveikų krūtų, gimdos ir kiaušidžių pašalinimą, kaip yra daroma lyties „keitimo“ operacijų metu? Asmenys po tokių operacijų lieka nevaisingi, o vaisingumas – tai sudėtinė lytiškumo dalis. Netgi Lietuvos baudžiamajame kodekse vaisingumo sutrikdymas arba sunaikinimas yra vertinamas kaip sunkus kūno sužalojimas.

Kitas nusikalstamas, neleistinas ir nesuvokiamas dalykas – tai vadinamasis hormoninis „gydymas“, kai asmeniui, norinčiam pakeisti lytį, skiriami priešingos lyties hormonai. Šiais laikais labiau negu anksčiau yra išvystytas farmakologinis budrumas – tai klinikinė praktika, kurios laikantis, negalima pacientui skirti vaistų, kurių indikacija neatitinka žmogaus simptomų. Tačiau vyriškų arba moteriškų hormonų preparatai neturi indikacijos „lyčiai pakeisti“.

Dėl šios priežasties neįmanoma suvokti, kaip žmogui, norinčiam pakeisti lytį, ne pagal indikaciją ir didžiulėmis dozėmis gali būti skiriami hormoniniai preparatai. Jei įvyktų komplikacijos, už jas atsakytų ne vaistų gamybos įmonė, bet juos skyręs gydytojas.

Be to, šiuo atveju savaime suprantamus dalykus bandoma apversti „aukštyn kojomis“: hormoninius preparatus vartojantys transseksualai siekia rezultato, kuris paprastai vadinamas komplikacija. Pavyzdžiui, jei vyrams dėl tam tikros patologinės būklės skiriami preparatai, kuriuose yra moteriškų hormonų, jiems užauga krūtys. Tai vadinama gydymo komplikacija arba šalutiniu nepageidaujamu poveikiu, o transseksualai šio rezultato pageidauja.

Kaip lyties keitimas traktuojamasuž Europos ribų?

Reikėtų pasakyti, lyties „keitimas“ daugelyje šalių nevadinamas gydymu. Pavyzdžiui, JAV jis nėra draudžiamas, tačiau laikomas eksperimentiniu. Tokios operacijos nėra finansuojamos, nes jokia draudimo kompanija neskirs lėšų eksperimentavimui su savimi.

Dar reikėtų pridurti, kad dažniausiai lyties „keitimo“ operacijas JAV atlieka privatūs plastikos chirurgai, tačiau tuo neužsiima save gerbiančios klinikos. Jei prisimintume praeitį, 1965-1967 metais John Hopkins universitete buvo atidaryta pirmoji lyties keitimo operacijų atlikime besispecializuojanti klinika.

Po kiek laiko joje buvo atliktas tyrimas, kurio metu transseksualūs asmenys buvo suskirstyti į dvi grupes: vieni buvo gydomi psichoterapija, kiti operuojami ir „gydomi“ hormonais. Galiausiai paaiškėjo, kad abiejose grupėse rezultatai buvo vienodi: ir vienoje, ir kitoje būta patenkintų ir nepatenkintų asmenų. Po šio tyrimo lyties „keitimo“ operacijos John Hopkins klinikoje buvo nutrauktos.

Gal turite daugiau duomenų, ar lyties keitimo operacijos padeda pagerinti transseksualų psichinę savijautą?

Tokie tyrimai atliekami privačiose klinikose, todėl apie jų rezultatus, o ypač neigiamus, labai sunku sužinoti. Drastiškos lyties „keitimo“ operacijos gali turėti labai įvairių komplikacijų, pacientas gali ir numirti. Tačiau ar kuri nors klinika norėtų viešai paskelbti, kad pacientas mirė lyties keitimo operacijos metu?

Kodėl šiais teiginiais nesivadovaujama kitose Europos Sąjungos šalyse, kurios įteisinusios lyties keitimą?

Dar 1989 metais priimtoje ES rezoliucijoje transseksualumas vadinamas psichologine ir medicine problema bei reiškiamas įsitikinimas, kad gyventi pagal savo seksualinę tapatybę yra viena žmogaus teisių. Nereikėtų pamiršti, kad egzistuoja suinteresuotų grupių vykdomas lobizmas, kuomet tam tikrą pažiūrį į žmogų bandoma pateikti kaip normą. Kai medicina tampa verslu, bandoma paminti etikos bei moralės principus.

Jei lyties keitimo operacijos nebūtų tokios brangios, neturėtume ir tokios didelės problemos: paprasčiausiai joks gydytojas neitų į operacinę luošinti žmonių. Tačiau kai tokias operacijas norima pagrįsti, prisidengiama gražiu tikslu: reikia padėti žmogui, nes jis negali be to gyventi. Nesuvokiu, kaip chirurgas gali eiti į operacinę, šalinti sveikas krūtis, gimdą, kiaušides ir dar sakyti, kad jis padeda ir gydo žmogų.

Kai bandoma ką nors apgauti, kartais naudojamasi tokia taisykle: pasakoma tik dalis tiesos. Jei sakysi akivaizdžią netiesą, žmonės tai iš karto supras. Pavyzdžiui, kai kurie teigia, kad vyru arba moterimi ne gimstama, bet tampama. Tačiau tiesa yra tokia, kad žmogumi ir gimstama, ir tampama. Kaip, pavyzdžiui, gali tapti moterimi, jeigu ja negimei?

Jeigu suprantame, kad moteris paprastai gali gimdyti vaikus, juos auginti ir maitinti savo pienu, tai moterimi niekada netapsi, jei negimei mergaite.

Apskritai, kai apie transseksualumą ir panašius dalykus kalba suineteresuoti asmenys, informacija pateikiama dozuota ir ne visai teisinga. Tam, kad žmogus tinkamai suprastų savo lytiškumą, jam reikia objektyvios informacijos ir nuoseklesnių studijų. Dėl to VDU studentams siūlome naują pasirenkamą dalyką „Lytiškumo etika“, apie lyties „keitimo“ dilemą šneku ir per kito savo dėstomo kurso – bioetikos – paskaitas.

Tačiau gal žmogus turi teisę luošinti save, jei jam tai atrodo reikalinga?

Žmogus gali norėti daryti su savo kūnu daugelį dalykų, tačiau jei tai nėra naudinga kūnui daugeliu medicininių prasmių, tai gydytojas prie to neturi prisidėti.

Pavyzdžiui, egzistuoja kūno disforijos sindromas, kai žmogus nekenčia kokios nors savo kūno dalies ir nori jos atsikratyti. Ar dėl to gydytojas turėtų pacientui šią kūno dalį nupjauti ?

Veikiami įvairių būsenų, žmonės gali paprašyti įvairiausių dalykų, bet gydytojas neturi į tai įsivelti. Kartais pateikiamas toks argumentas: pas gydytoją atėjęs žmogus teigia, kad jei jam nebus atlikta lyties keitimo operacija, nusižudysiąs.

Tačiau transseksualai dažnai atima sau gyvybę net ir po lyties keitimo operacijų.

Europos žmogaus teisių teismas įpareigojo Lietuvą priimti lyties keitimo įstatymą. Ar manote, kad to įmanoma to išvengti?

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso II skyriaus 2.27 straipsnis nurodo, kad „asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma“. Ši nuostata tinkama tiems, kurie turi sklaidos trukūmų ir gimsta su apsigimimais – jiems turi būti atliekamos lyties korekcijos. Tačiau pakeisti transseksualių asmenų lytį yra mediciniškai neįmanoma– tokia būtų nešališkų ekspertų išvada.

Apskritai, mano nuomone, lyties keitimo klausimas, kaip ir kitų moralinių ir etinių problemų sprendimas, turėtų būti paliktas kiekvienos valstybės valioje.

Taip pat skaitykite: 

Sociologė dr. Jolanta Reingardė
„Keičiant lytį, žmonėms galima padėti, bet visuomenei trūksta tolerancijos“

Istoriniai faktai
„Pirmą kartą transeksulalumas aprašytas 1910 metais Vokietijoje“