Brazilija – didžiausia Lotynų Amerikos valstybė – gal ir neatkreiptų ypatingo analitikų dėmesio, jei ne jos suaktyvėję pastarųjų metų kontaktai su Jungtinėmis Valstijomis - taip pat didžiausia Šiaurės Amerikos ir kol kas galingiausia pasaulio šalimi.

Keista, kad tarp antiamerikietiškai nusiteikusių arba bent nuosaikių JAV atžvilgiu žemyno valstybių keletas jų – gal penkios – neprieštarauja plėsti abipusio bendradarbiavimo santykius su Vašingtonu. Nors, tiesą sakant, nieko keisto čia nėra...

Brazilija – atsvara Venesuelai

Taigi neseniai Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (sutrumpintai jį vadina tiesiog Lula) aplankė Vašingtoną. Derybose su George‘u Bushu 61-erių metų Brazilijos vadovas (gimęs 1945 m. spalio 27 d. vargingoje šeimoje, net nebaigęs viduriniojo mokslo) kalbėjo apie tarptautinę politiką, dvišalius santykius, bet daugiausia – apie visiems Vakarams skaudžią alternatyvių energijos šaltinių problemą.

Tai buvo atsakomasis vizitas į Amerikos prezidento kovo viduryje įvykusią kelionę po penkias Lotynų Amerikos šalis. Tąkart buvo aplankyta Brazilija, Urugvajus, Kolumbija, Gvatemala ir Meksika, tai yra tos žemyno valstybės, kurios neprisideda prie jame stiprėjančios antiamerikietiškos retorikos.

Pirmoji G. Busho vizito stotelė buvo Brazilija – pagal gyventojų skaičių ir plotą didžiausia Lotynų Amerikos valstybė, kurios prezidentas yra nuosaikus kairysis Lula da Silva. Braziliją Vašingtonas laiko valstybe, galinčia atsverti didėjančią Venesuelos įtaką Lotynų Amerikoje ir užkirsti kelią tos įtakos plėtrai.

Brazilija dėl savo galios ir dydžio jau buvo pasijutusi Lotynų Amerikos lydere, o jos tradicinės varžovės Argentina ir Urugvajus, kaip teigia „Reuters“ agentūra, netgi užleido šią pirmenybę. Tačiau į regiono lyderius išsiveržė Hugo Chavezas ir, mosuodamas revoliucine vėliava, pranešė apie naftos sektoriaus nacionalizavimą. Jungtinėms Valstijoms tokia politika grėsė energetine katastrofa.

Kaip teigia BBC komentatorius, apstulbintas Rugsėjo 11-osios išpuolių G. Bushas apleido santykius su Lotynų Amerika ir visą dėmesį sutelkė į Artimuosius Rytus. H. Chavezo antiamerikietiškas įkarštis ir aktyvus bendravimas su Rusija, Baltarusija ir Iranu išbudino Vašingtoną. Jo kantrybės taurę perpildė pernai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje H. Chavezo iškart po Amerikos prezidento pasakyta kalba, kai jis iš tribūnos pajuokavo „ore pajutęs sieros kvapą“...

Galingas tandemas prieš naftos monopoliją

Minėtojo vizito metu JAV ir Brazilijos prezidentai pasirašė susitarimą dėl biokuro etanolio gamybos plėtojimo. Šios šalys yra didžiausios pasaulyje etanolio gamintojos ir vartotojos: kartu pagamina apie 70 procentų viso jo kiekio. Tuo metu JAV paskelbė energetikos perorientavimo programą ir siekia suvartojamo benzino kiekį per dešimt metų sumažinti 20 procentų. Čia didžiausią reikšmę turės bioetanolis ir kiti alternatyvūs energijos šaltiniai. Be kita ko, didesnis etanolio vartojimas leis Jungtinėms Valstijoms sumažinti priklausomybę nuo Venesuelos, kuri yra viena didžiausių naftos importuotojų į JAV.

Kaip rašo šveicarų „Le Temps“, Brazilija pirmoji atsiliepė į JAV prezidento G. Busho raginimą švariais biodegalais kovoti su pasauliniu naftos pabrangimu. Iki 2025 metų JAV ketina 75 proc. sumažinti naftos produktų importą iš Artimųjų Rytų ir jau rado jiems alternatyvą – etanolį. Pentagonas prognozuoja, kad iki 2030 metų Amerika juo pakeis trečdalį suvartojamo benzino. Akivaizdu, kad nuo to priklauso Vašingtono strategija pasaulyje: tapus mažiau priklausomam nuo arabų šalių naftos, bus atrištos rankos daryti joms dar didesnį politinį spaudimą.

Bundantis etanolio tigras

Brazilija pasaulyje pirmauja ne pagal naftos ar dujų gavybą, o pagal kavos, sojos, citrusinių koncentruotų sulčių, kai kurių kitų produktų eksportą. Turėdama didelius ir gerai išplėtotus žemės ūkio, gamtos išteklių gavybos, gamybos ir paslaugų sektorius ir didelę darbo jėgos bazę, Brazilijos ekonomika pranoksta visas kitas Pietų Amerikos valstybes ir stiprina savo padėtį pasaulio rinkoje. Pagrindiniai eksportuojami produktai – kava, sojų pupelės, geležies rūda, apelsinų sultys, plienas ir lėktuvai.

Suplanavusi „gudrų“ valstybės biudžeto panaudojimo projektą ir žadėdama struktūrinę valstybės reformą, Brazilija jau yra gavusi solidžią 41,5 milijardo JAV dolerių paramą. Tačiau viena didžiausių Brazilijos problemų – netolygus pajamų paskirstymas. 1990 m. daugiau kaip vienas iš keturių brazilų dienai pragyventi teturėdavo mažiau nei 1 dolerį (dabar tokias pajamas Brazilijoje turi apie 15 proc. gyventojų). 2002 m. išrinktas kairysis prezidentas Lula da Silva dėjo ir tebededa dideles pastangas kiek įmanoma sumažinti šią prarają, tačiau vienintelis akivaizdus rezultatas yra „Zero Hunger“ programa, skirta garantuoti brazilui tris valgius per dieną. Bet didžiausia šalies problema, kurią bus sunkiausia išspręsti – korupcija. Jos šaknys gilios ir išplitusios.

Taigi Brazilija išsiskiria ne tik savo milžinišku 8,5 mln. kv. km plotu (5 vieta pasaulyje), prilygstančiu Vidurio ir Vakarų Europai, ūksmingomis Amazonės džiunglėmis, nacionaline „religija“ futbolu, vienintele žemyne portugalų kalba, 188 mln. gyventojų (taip pat 5 vieta pasaulyje), galingu 1,6 mlrd. JAV dol. BVP (10 vieta), nors vienam gyventojui jo tenka 8600 JAV dol. (72 vieta). Ir tai dar ne viskas.

Brazilijoje nuimamas didžiausias cukranendrių derlius pasaulyje. 1979 metais brazilai, pabūgę staiga pakilusių naftos kainų, iš jų pradėjo gaminti etanolį – ekologiškai švarų kurą, kurį naudojant į atmosferą išmetama 30-50 proc. mažiau teršalų. Etanolis atsiperka, kai naftos barelio kaina didesnė kaip 50 dolerių, o ši riba seniai peržengta. Dabar Brazilijoje du trečdaliai automobilių važinėja naudodami etanolį.

Brazilija jau dabar biokurą gamina iš 30-ties procentų cukranendrių plantacijų ir ketina šią dalį padidinti dar 15 proc. Didžiausios kompanijos „Virgin“ savininkas Richardas Brensonas paskelbė statysiantis dvi galingas „žaliojo“ kuro gamybos įmones ir interviu žurnalui „Fortune“ žadėjo ryžtingai konkuruoti su pasaulio naftos kompanijomis, netgi su Saudo Arabija.

Beje, kaip rašo brazilų laikraštis „Epoca“, Brazilija ketina tapti žaliąja Saudo Arabija, kuri yra didžiausia naftos eksportuotoja pasaulyje, kasdien išvežanti beveik 10 mln. barelių šios žaliavos ir gaunanti 154 milijardus JAV dolerių per metus.

Šiaip ar taip, iš cukranendrių gaminamas spiritas dar negreitai taps benzino alternatyva, nes, norint susilyginti su Saudo Arabija, brazilams reiktų dukart padidinti darbo našumą ir keturis kartus išplėsti cukranendrių plotus. Šiandien Brazilijos iždas iš spirito  eksporto kasmet pasipildo tik apie pusantro milijardo dolerių.

Pasaulis domisi alternatyviu kuru ir Brazilija

Brazilijos ir JAV susirūpinimas alternatyviais kuro šaltiniais persimetė ir į Europą, kuri iki 2010 metų planuoja 6 procentus benzino pakeisti ekologiškais biodegalais. Vasario mėnesį Europos Komisija peržiūrėjo ES energetikos politiką. Drąsiausia čia Švedija. Jos vyriausybė pareiškė, kad po 14 metų šalis ketina visiškai atsisakyti naftos... Šiuo metu joje 10 proc. bioetanolio maišoma su benzinu, o netrukus ji ruošiasi šį kurą gaminti iš bet kokių gamtinių žaliavų, netgi iš medienos. Švedais seka šveicarai.

Tačiau europietiški ar amerikietiški biodegalai du tris kartus brangesni už benziną, o brazilų etanolis, įskaitant ir transportavimo kaštus, beveik prilygsta naftos produktų kainai Europoje.

Bet staigus Brazilijos kurso pasikeitimas sukėlė cukraus deficitą pasaulio rinkose. Žiemą jo kaina pakilo du kartus. Cukraus kainų kilimo kreivė net pralenkia naftos kainas. Per 24 metus, kai dėl įvairių priežasčių cukraus gamybą sumažino Brazilija, Tailandas ir Kuba, maistinio cukraus kaina pasiekė 750 dolerių už toną.  

Taigi Brazilija diktuoja naujas madas, kurių šūkis „Be naftos, bet su švariu kuru.“ Kita vertus, kaip rašo laikraštis „Financial Times“, Brazilija tapo skaidriausia ir patraukliausia šalis investuotojams. Tarptautinio finansų instituto duomenimis, Brazilija, Filipinai, Meksika, Turkija, Čilė ir Korėja gavo aukščiausius įvertinimus pagal 20 informacijos skaidrumo ir ryšių su investuotojais kriterijų. Instituto pranešimas buvo grindžiamas makroekonomikos rodikliais, valstybės skolos dydžiu, santykiais su investuotojais besivystančios rinkos šalyse.

Analitikai nurodo, kad Brazilijos rinka patraukli dėl ryžtingo ekonomikos perorientavimo į biodegalų gamybą. Senkant ir brangstant pasaulio naftos ištekliams, didžiųjų valstybių ekonomikai dūstant dėl nepatenkinto šios žaliavos poreikio, nesulaikomai augant jos kainoms, Brazilija, priešingai negu Venesuela, neerzina Vašingtono, neflirtuoja su „blogio ašies“ šalimis, o plėtoja pragmatišką politiką.

www.geopolitika.lt