Interneto savaitraščio Verslosavaite.lt vykdomo socialinio eksperimento dalyvis Marius šią savaitę jau gyveno projekto pabaigos nuotaikomis ir parašė pareiškimą išeiti iš darbo gamykloje bei sulaukė konkrečios datos, kada atgaus antrajame darbe neišmokėtus pinigus. Apie tai skaitykite dvidešimt penktosios savaitės Mariaus dienoraštyje.

Rugpjūčio 20 diena. Šiandien pasakiau savo viršininkui, kad nuo rugsėjo 1 dienos išeinu iš darbo. Šis dar ragino pagalvoti, bet aš pasakiau, kad jau esu apsisprendęs. Pasibaigus mano darbo valandoms, nuėjau į personalo skyrių ir parašiau pareiškimą. Prisipažinsiu, pasijutau labai gerai. Todėl nusprendžiau šią progą kaip nors pažymėti. Pusbrolis su pora draugų kaip tik rengėsi eiti žaisti biliardo, tad ir aš prie jų prisijungiau. Šauniai praleidome porą valandų ir, kas svarbiausia, išleidau tik 6 litus! Studijų metais gana dažnai eidavau pažaisti biliardo, tik pastaruoju metu kažkodėl buvau šią pramogą primiršęs.

Rugpjūčio 21 diena. Mintis, kad jau greitai būsiu „laisvas“ suteikė nemažai energijos, tad šiandien darbavausi „su vėjeliu“, vis pajuokaudamas su bendradarbiais. Tiesa, iš kai kurių išgirdau tokių užuominų, kad „štai tu jaunas, gali išeiti, susirasti kitą darbą, o mūsų jau niekam nereikia“. Iš dalies tai tiesa, bet esu įsitikinęs, kad daugelis jų galėtų susirasti ką nors geresnio, bent jau darbą sveikesnėje aplinkoje su panašiu atlyginimu. Tik, žinoma, reikėtų atsikratyti tokių save menkinančių įsitikinimų ir, aišku, kai kurių įpročių...

Rugpjūčio 22 diena. Šiandien po darbo prisėdau prie kompiuterio, norėdamas internete paieškoti medžiagos apie tai, ar nepražus mano antrajame darbe uždirbti pinigai, jei dabar išeičiau iš to darbo. Priminsiu, kad atlyginimą už liepą ten jau gerokai vėluojama sumokėti, o darbo kol kas taip pat nėra. Tačiau jei jo atsirastų, lyg ir turėčiau eiti dirbti, net ir neatgavęs pinigų. Pasibaigus eksperimentui tikrai nenorėčiau to daryti.

Internete nieko konkretaus, tinkančio mano situacijai, nesužinojau. Tik Darbo kodekse perskaičiau, kad už prastovas taip pat turėtų būti mokamas minimalus atlyginimas. Kita vertus, juk tai mano uždirbti pinigai, tad aš juos turiu atgauti! Darbo kodekse dar perskaičiau, kad kol nepradėtos bankroto procedūros, pinigus turi grąžinti darbdavys ir dar sumokėti delspinigius.

Palauksiu iki kitos savaitės: jei šioje istorijoje nebus jokių teigiamų poslinkių, reikės imtis kokių nors žygių.

Rugpjūčio 23 diena. Reikia pripažinti, kad entuziazmas, mane apėmęs po pareiškimo parašymo, gana greitai išgaravo... Į savaitės pabaigą dienos neįprastai prailgo. Tenka pripažinti, kad laukiu nesulaukiu savaitgalio ir paties eksperimento pabaigos.

Šią savaitę atsakinėjau į labai laiku užduotą Verslosavaite.lt skaitytojo klausimą, ar verta likti ir dirbti Lietuvoje. Galiu pasakyti tik savo subjektyvią nuomonę, bet manau, kad yra nemažai situacijų, kada verta likti Lietuvoje. Kita vertus, nematau nieko blogo, jei žmonės išvažiuoja užsidirbti dvejiems, trejiems, penkeriems metams. Svarbiausia, kad jie grįžtų ir savo pinigus investuotų čia, Lietuvoje. Beje, pastebėjau, kad šis procesas pastaruoju metu ypač suintensyvėjo.

Rugpjūčio 24 diena. Darbe šiaip ne taip prastūmiau dieną, užtat vakarop sulaukiau geros žinios. Skambino antrosios mano darbovietės direktorius ir pažadėjo, kad iki rugsėjo aštuntosios man bus pervesti visi uždirbti pinigai, taip pat ir minimumas už prastovas rugpjūčio mėnesį. Tikėkimės. Man tik įdomu, ar jis taip manimi rūpinasi ne vien dėl to, kad žino apie eksperimentą ir šį dienoraštį? Gaila, kad šioje vietoje nepavyko išlikti neatpažintam...

Kita vertus, reikia džiaugtis, kad atgausiu pinigus. Tikiuosi. Iš viso turėčiau gauti apie 700 litų. Paskutinėmis rugpjūčio dienomis turėčiau gauti visą algą už darbą gamykloje – 1900 litų. Dabar sąskaitoje turiu 7580 litų. Taigi, eksperimentą turėčiau baigti sąskaitoje turėdamas be kelių šimtų litų 10 000, nors imant iš tikrųjų uždirbtą sumą, šią ribą viršysiu keliais šimtais litų. Vadinasi, minimalų eksperimento tikslą įvykdžiau.

Rugpjūčio 25–26 dienos. Savaitgalį praleidau ramiai. Daug laiko praleidau „Skaipu“ kalbėdamas su drauge ir naršydamas internete: bandome apsispręsti, į kokią kelionę važiuosime po eksperimento. Su pusbroliu užsukome į „Hansa dienų“ šventę. Nustebino organizatorių gebėjimas sukurti autentišką viduramžių atmosferą. Visada domėjausi istorija, todėl tikrai įdomiai praleidau laiką.

Užduokite savo klausimą (Ne)emigrantui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it . Atsakymus į aktualiausius skaitytojų klausimus eksperimento dalyviui rasite antradieniais portale www.verslosavaite.lt.