Interneto savaitraščio Verslosavaite.lt vykdomo socialinio eksperimento dalyvis Marius nusprendė atsisakyti gamykloje pasiūlytų vadovo pareigų. Apie tai, kokios priežastys paskatino jį tai padaryti, skaitykite dvidešimt ketvirtosios savaitės Mariaus dienoraštyje.

Rugpjūčio 13 diena. Laukia sunki savaitė. Reikia apsispręsti, ar priimti pasiūlymą užimti vadovaujančias pareigas darbe gamykloje. Kaip tyčia čia dabar nemažai darbo, o dar sugrįžo karšti orai... Neramu ir dėl antrajame darbe neatgaunamų uždirbtų pinigų. Šiandien kalbėjausi su tos firmos direktoriumi, jis sakė, kad jau baigia susiderėti dėl naujo užsakymo, todėl greitai turėtų atsirasti darbo, o iki rugpjūčio pabaigos turėtų būti padengtos skolos darbuotojams ir už liepos mėnesį. Pažadai, pažadai... O kaip ten bus iš tikrųjų, niekas nežino.

Rugpjūčio 14 diena. Vakar ilgai negalėjau užmigti, nes į galvą įkyriai lindo mintys dėl darbdavių pasiūlymo. Todėl šiandien ryte vos atsikėliau jau po penkių ryto ir vos nepavėlavau į darbą. Darbe viršininkas pusę dienos riejosi su pusgirčiu bendradarbiu, kol galų gale neapsikentęs išvijo namo.

Prisipažinsiu, tai man padėjo apsispręsti. Nors alga ir nemaža, nemanau, kad galėčiau čia ilgiau išverti. Beveik nuolat įkaušę bendradarbiai (su kuriais, tapęs vadovu, aš turėčiau nuolat „kariauti“). Įtariu, kad jie į mane žiūrėtų ne itin palankiai, kaip į buvusį vieną iš jų. Jau dabar sulaukiu pašaipių replikų, esu vadinamas „viršininku“...

Gamyklos vadovai nuolat kalba, kad štai, jau tuoj atnaujinsime įrenginius, sutvarkysime cechus, bet paskui paaiškėja, kad tam nėra pinigų. Nors sklando gandai, kad generalinio direktoriaus alga – 18 000 litų per mėnesį...

Algos darbuotojams tikriausiai didinamos tik todėl, kad katastrofiškai trūksta darbuotojų. O taip yra, nes darbo sąlygos čia labai sunkios ir netgi kenksmingos.

Aš čia nedirbu nė pusės metų, tačiau gamyklos senbuviai tikina, kad vadovų pažadus girdi jau ne pirmus metus, o įrenginiai ir toliau genda, gamykla apšiurusi, dauguma darbuotojų nuolat girtauja...

Todėl įvertinęs visus šiuos faktus nusprendžiau, kad nepriimsiu pasiūlymo. Manau, kad galiu rasti kur kas geresnį užsiėmimą su pakankamai neblogu atlyginimu.

Rugpjūčio 15 diena. Nors šiandien nedarbo diena, sutikome padirbėti kiek trumpiau, nuo 8 valandų ryto, nes truputį vėluojame vykdyti užsakymus. Pasakiau savo viršininkui, kad nusprendžiau neužimti jo vietos. Šis nieko nesakęs tik palingavo galva...

Vakar buvo tikrai sunki diena: priėmiau sprendimą dėl pasiūlymo, o vakare dar prisiverčiau prisėsti prie Verslosavaite.lt skaitytojų klausimų. Tačiau šį kartą jie mane labai nustebino, nes elektroninio pašto dėžutėje radau ne tik klausimų, bet ir laiškų.

Viename jų moteris pasakojo savo ne itin sėkmingą istoriją, blaškymąsi tarp Lietuvos ir užsienio, o pabaigoje užduoda keletą prasmingų klausimų.

Pažadu, kad kai tik turėsiu laiko, pabandysiu išreikšti savo nuomonę į šiuose laiškuose keliamas problemas.

Rugpjūčio 16 diena. Ši savaitė tokia intensyvi, kad net neturėjau laiko normaliai apsipirkti ir gamintis maisto. Pirkdamas pusfabrikačius ir pietaudamas gamyklos valgykloje, jau spėjau išleisti 35 litus. Šiandien parduotuvėje išleidau dar 60 litų, tačiau tikiuosi, kad pagrindinių produktų užteks bent jau iki kito ketvirtadienio.

Vakar gavau antrąją algos dalį už darbą gamykloje – 1100 litų. Taigi, sąskaitoje – jau 7700 litų. Tiesa, savaitgalį žadu važiuoti pas draugę į Vilnių, nes jau senokai buvome susitikę. Taigi, išlaidų dar turėtų padaugėti. Tačiau liūdniausia bus, jei iki eksperimento pabaigos neatgausiu antrajame darbe uždirbtų pinigų, nes panašu, kad kaip tik tiek gali ir pritrūkti iki 10 000...

Taip išeitų, kad norimą sumą užsidirbau, bet ar turėsiu ją savo rankose – neaišku. Na, pagyvensim – pamatysim.

Rugpjūčio 17 diena. Na štai ir šios savaitės darbų pabaiga. Ši darbo savaitė pralėkė gan greit, tikiuosi, kad ir likusios dvi neprailgs. Tik dvi savaitės! Gerai! Šiandien vakare dar ketiname su pusbroliu nuvažiuoti prie kokio vandens telkinio šalia miesto ir išsimaudyti.

Rugpjūčio 18–19 dienos. Šeštadienį ryte išvažiavau į Vilnių pas draugę. Ramiai, bet maloniai praleidome savaitgalį, pasivaikštinėdami mieste, pasėdėdami kavinėse. Šiandien, sekmadienio vakarą, aš jau Kaune. Rytoj reiks pranešti darbdaviams, kad po dviejų savaičių išeinu iš darbo. Neramu tik dėl antrojo darbo... Jei išeisiu, gal tada nebeatgausiu pinigų? Reikės tuo labiau pasidomėti.

Užduokite savo klausimą (Ne)emigrantui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it . Atsakymus į aktualiausius skaitytojų klausimus eksperimento dalyviui rasite antradieniais portale www.verslosavaite.lt.