Lina Simonaitytė-Venckuvienė

Mama norėtų išsiskirti, bet bijo, kad liks be užgyvento turto dalies. Mama dirba prekyboje, tad įnašas į šeimą nelabai didelis. Tėvas tvirtina, kad viskas namuose yra tik jo: butas, mašina pirkti santuokos metu ir įregistruoti tėvo vardu. Mama tame bute yra priregistruota.

Ar skyrybų atveju mama gautų savo dalį turto (girdėjau, kad po skyrybų turtas dalinamas per pusę)? Ir dar: ar tėvas galėjo be mamos sutikimo sudaryti sutartį, kad po skyrybų turtas atitektų jam vienam?“ – klausia Verslosavaite.lt skaitytoja Emilija. Į klausimą atsako teisininkė Lina Simonaitytė.

Atsakymas. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatomas pagal įstatymą ir pagal sutartis.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas – bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Vieno sutuoktinio reikalavimu, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nutraukus santuoką, teismo gali būti padalintas.

Paprastai bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas dalinamas pusiau (sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas). Sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso 3.123 straipsnyje nustatytais atvejais, konkrečioje byloje juos nustato teismas.

Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių apsauga, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais), teismas gali priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Taip pat gali būti sumažinama vieno sutuoktinio turto vertė, jeigu iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, jo padovanodamas, ar juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, jeigu dėl sutuoktinio aplaidumo šeima negavo pajamų arba jas nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė (turtas įgytas atskirai iki santuokos, dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos, asmeninio naudojimo daiktai, turtas įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą ir pan.) nedalinama. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Norint įrodyti, kad tam tikras turtas yra asmeninė nuosavybė, teismui reikia pateikti rašytinius įrodymus, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Vedybų sutarties institutas Lietuvoje atsirado tik 2001 m. Vedybų sutartis – tai sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki vedybų (įsigalioja tik po vedybų) ir po vedybų. Vedybų sutartis yra sudaroma dalyvaujant abiems sutarties šalims ir joms pasirašant sutartį dviem egzemplioriais.

Be to, vedybų sutartis turi būti patvirtinta notaro ir įregistruota vedybų sutarčių registre (kitu atveju ji negalios, taigi nebus pakeistas ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas). Taigi sunku būtų įsivaizduoti, kad šioje pateiktoje situacijoje vyras būtų sugebėjęs vienas pats sudaryti vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas.

Civilinis kodeksas numato sutuoktiniams galimybę pasirinkti šiuos turto teisinius režimus:

1. turtas, įgytas ir iki santuokos sudarymo, ir gyvenant santuokoje, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad negalima pakeisti šeimos turto teisinio režimo;

2. kiekvieno sutuoktinio iki santuokos įgytas ir asmenine nuosavybe esantis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;

3. turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė nuosavybė, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių indėlį įgyjant bendrą turtą.

Tačiau sutuoktiniai gali pasirinkti ir mišrų turto teisinį režimą. Pavyzdžiui, gali susitarti, kad iki santuokos įgytas ir asmenine nuosavybe esantis turtas taps jų bendrąja jungtine nuosavybe, o susituokus įgyti nekilnojami daiktai bus bendrąja daline nuosavybe.

Šioje situacijoje automobilis ir butas, įgyti vyro vardu po santuokos sudarymo ne už asmenines jo lėšas, jeigu nebuvo sudaryta vedybų sutartis, kuria pakeičiamas bendrosios jungtinės sutuoktinių  nuosavybės teisinis režimas, skyrybų atveju turėtų būti padalinti pusiau.

Teismas galėtų priteisti daugiau turto žmonai, jeigu ji įrodytų, kad sutuoktinis nuslėpdavo pajamas nuo šeimos ir naudojo asmeniniams tikslams (pavyzdžiui, nupirko kailinius meilužei), be žmonos leidimo sumažino bendrosios jungtinės nuosavybės vertę, dalį jos padovanodamas ar padidindamas savo asmeninę nuosavybę (pavyzdžiui, nusipirko keletą labai brangių, garsių dizainerių kostiumų) ir pan.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniam turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. Taigi šioje situacijoje teismas, įvertinęs aplinkybes (pavyzdžiui, atsižvelgęs į mažas žmonos pajamas), gali nuspręsti vienam iš sutuoktinių palikti butą, kitam mašiną ir priteisti iš kito sutuoktinio sumokėti kitą dalį pinigų. Tai, kad žmona ilgą laiką uždirbo mažiau, nėra argumentas, kad teismas priteistų žmonai mažiau turto (kitaip tikriausiai būtų, jei žmona be pateisinamos priežasties visiškai nedirbtų).

Šioje situacijoje skyrybų atveju reikėtų kreiptis į advokatą, kad šis padėtų sutvarkyti turto dalybas.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija. Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa ir gali būti nuginčijama.

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu  This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba tiesiog užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas