Retai pasitaikantis dėsningumas, kai vienu metu akcijų ir aukso kainos siektų aukštumas, kaip tik stebimas šiuo metu. Tai nėra geras ženklas akcijoms. Kita vertus, gerų žinių turėtų atnešti centrinių bankų Europoje ir JAV planuojami bazinių palūkanų mažinimai šią vasarą.

 

Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kurie verslai nesiryžta priimti sprendimų investuoti į naują įrangą ar plėtrą ir įmonės lėšas laiko banko sąskaitose laukdami geresnių laikų. Tačiau ne naujiena, kad dėl infliacijos šie pinigai ilgainiui nuvertėja.

 

Dažnas darbuotojas svajoja apie algos pakėlimą, tačiau stokoja įgūdžių, kaip to pasiekti. Neretai kliūtimi tampa stresas, nepasitikėjimas savimi ar nežinojimas kaip pradėti pokalbį su darbdaviu. Ekspertė ramina ir dalijasi trimis patarimais, kurie gali padėti gauti norimą atlyginimą.

 

Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei socialinius pokyčius, kurie nebuvo tik teigiami.

 

Naujausias trečiadienį, kovo 27 d., pasirodęs Europos Komisijos verslo ir vartotojų lūkesčių tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai išlieka didžiausi optimistai Europos Sąjungoje, o estai – vieni didžiausių pesimistų.

 

Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų (JT) paskelbta „Pasaulio laimės ataskaita“, kaip ir kiekvienais metais, indikuoja apie pasaulio, o tuo pačiu ir Lietuvos, progresą laimės link. Bendroje ataskaitoje Lietuva pakilo vienu laipteliu aukštyn į rekordiškai aukštą - 19-ąją vietą. Palyginimui, prieš dešimt metų, buvome 71-oje vietoje.

 

Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia, bet tai, ką lengviausia pamatuoti – pinigus.

 

Eksportuojančios Lietuvos įmonės vis dažniau susiduria su naujomis užsienio įmonių ar verslo partnerių sąlygomis – reikalavimais pateikti su veiklos tvarumu susijusius duomenis. Todėl verslas, norėdamas išmokti vertinti ir nustatyti savo veiklos poveikį tvarumo srityje, dažniausiai kreipiasi į tvarumo konsultantus. Jie pastebi, kad neretai kreipiamasi per vėlai, kai iki būtinumo pateikti tvarumo duomenis jau būna likę itin mažai laiko.

 

2022 m. infliacijos šokas paliko reikšmingų pėdsakų tiek makroekonominiu, tiek įmonių finansų lygmeniu. Ekonomikos dalyviai tiesiogiai patyrė sąnaudų spaudimą ir perkamosios galios praradimus.

 

Skyrybos tiek asmeniniame gyvenime, tiek verslo santykiuose yra sudėtingas ir daug neigiamų emocijų keliantis procesas. Ir nesvarbu, ar skiriasi žinomi asmenys, ar nuostolių dydis siekia milijonus, o gal tik centus, išdavystės faktas yra visiems vienodai skaudus.

 

Kasmet, ypač pajamas deklaruojantiems pirmuosius kartus, deklaravimo sezonas virsta nedidele loterija – teks susimokėti papildomai ar pavyks susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau spėlioti neverta, o ir ne visuomet paranku, tad aptarkime, kada reikėtų būti pasiruošus susimokėti, o kada – atgauti permoką.

 

Kasmet publikuojamame „Mercer“ globaliame pensijų indekse Nyderlandai ir Danija kelerius metus iš eilės yra tituluojamos kaip šalys, turinčios vienas geriausių pensijų sistemų pasaulyje. Apie tai, ko iš šių dviejų valstybių galėtų pasimokyti Lietuvos gyventojai, pasakoja Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

 

Gyvename laikmečiu, kai 12-metis paauglys, pažiūrėjęs filmuką internete, gali įsilaužti į įmonės IT sistemas, o dirbtinio intelekto sugeneruotas įmonės vadovo veidas skambučio metu gali paprašyti pervesti milijonines sumas į sukčių sąskaitą. Kokios verslo galimybės nepaslysti ir atsilaikyti pasaulyje, kuriame kibernetiniu nusikaltėliu gali tapti praktiškai bet kas, turintis priešiškų ketinimų?

 

Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nurodomos keturios pagrindinės priežastys.

 

Iki 2022-ųjų vidurio kone ištisą dešimtmetį gyvename nulinių ar net neigiamų palūkanų aplinkoje. Jas centriniai bankai grindė poreikiu skatinti ekonomiką ar išvengti defliacijos. Situacija prieš kelis metus dramatiškai pasikeitė – daugelyje pasaulio šalių kainos kilo sparčiausiu tempu nuo naftos krizės laikų 1970-aisiais.

 

Mažiau krito, bet mažiau ir kilo – taip būtų galima apibūdinti automobilių rinkos dinamiką Lietuvoje pastaraisiais metais. Kai visoje Europos Sąjungoje naujų lengvųjų automobilių pardavimo apyvarta pandemijos laikotarpiu krito kone trečdaliu (30 proc.), Lietuvos rinka patyrė nuosmukį penktadaliu (18 proc.).

 

Lietuvos teismai pirmą kartą pasisakė dėl populiarios akcininkų sutarties nuostatos, įpareigojančios akcijas parduodantį asmenį užtikrinti, kad naujasis akcininkas taptų sutarties šalimi. Tokio pobūdžio ginčai Lietuvos teismų praktikoje nėra dažni. Tad šiame komentare nagrinėjamos bylos pavyzdys yra išskirtinis ir leidžiantis įvertinti teismų požiūrį į akcininkų ginčus. Šis teismo sprendimas siunčia svarbią žinutę verslui. Kokia ji?

 

Tėvų pamokos apie investavimą vaikams gali tapti neįkainojama dovana, kuri padės atžaloms kelyje į finansinę nepriklausomybę ir sėkmę. Kokias žinias apie investavimą turėtų žinoti vaikai bei kaip tokią informaciją pateikti, kad ji būtų įdomi, pasakoja Tadas Ratkevičius, „Luminor“ privačios bankininkystės vadovas.

 

Valstybės duomenų agentūros skaičiavimu, šių metų sausį vidutinės prekių ir paslaugų kainos buvo tik 0,7 proc. didesnės nei prieš metus. Įdomiau tai, kad vien prekių kainos pastaruoju metu mažėjo ir šiuo metu yra 1,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Kodėl kai kurios prekės atpigo ir ar ši tendencija galėtų tęstis ir šiemet?

 

Naujienų portalų antraštės skelbia pranešimus apie pasaulyje ir tuo pačiu Lietuvoje vykstančius kibernetinius incidentus. IBM Corporation duomenimis (Cost of a Data Breach Report 2023, IBM Security), vieno asmens duomenų pažeidimo kaina pasaulyje vidutiniškai siekia 165 JAV dolerius (apie 152 eurus).

 

Infliacijos padariniai, ekonominės recesijos signalai bei prekių ir paslaugų paklausos sumažėjimas – tai vos keli iššūkiai, su kuriais pernai susidūrė verslai. Šiemet didžioji dalis organizacijų tikisi bent jau ne prastesnių metų nei buvo 2023-ieji, rašoma „Figure Baltic Advisory“ pranešime žiniasklaidai.

 

Nuo šių metų sausio PVM tarifas maitinimo paslaugoms ir išsinešti teikiamam maistui vėl yra 21 procentas. Lengvatinis 9 proc. tarifas galiojo pustrečių metų. Jis buvo nustatytas kaip priemonė padėti per pandemiją labai nukentėjusioms šio sektoriaus įmonėms.

 

Ekonomistas Džonas Meinardas Keinsas 1940-aisiais parašė neilgą knygelę „Kaip susimokėti už karą“, kurioje išdėstė planą kaip tvariausiu būdu perskirstyti Jungtinės Karalystės valstybės resursus ir finansuoti vieną brangiausių karų pasaulio istorijoje.

 

Tvarumo strategijos kūrimas ir plėtra, noras išmokti matuoti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, tvarumą palaikanti organizacijos kultūra – populiariausios didžiųjų šalies bendrovių investicijos tvarumui didinti, rodo rudenį SEB atlikta finansų vadovų apklausa. Tačiau nuo ko pradėti, kad ilgainiui investicijos kurtų tvarią grąžą?

 

Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.

 

Nors už lango – žiema, socialiniuose tinkluose ir forumuose netyla diskusijos apie privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, nuo šiol reikalingą ir kai kuriems paspirtukams bei traktoriams-žoliapjovėms.

 

Kiekvienas esame susidūręs su situacija, kai pažadame neišlaidauti, bet jau kitą dieną „netyčia” nusiperkame ne visai mums reikalingą prietaisą, rūbą ar lėktuvo bilietus. Kokios yra tokių impulsyvių išlaidų rūšys, priežastys ir kaip jas suvaldyti, pasakoja „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

 

Per pastaruosius metus daug Lietuvoje veikiančių įmonių platino savo obligacijas, o tariamai nedidelė rizika ir gana patraukli jų grąža patraukė net ir pirmąsias savo investicijas besirenkančius investuotojus.

 

Lietuvos ekonomikos augimo prognozė ir toliau nekeičiama. Realusis BVP šiemet turėtų didėti nedaug – 1,5 procento. Ekonomikai smarkiau išsijudinti iš sąstingio neleis stagnuosiantis eksportas. 2024 metais BVP augimo prognozė siejama su geresniais namų ūkio vartojimo rezultatais. Būsto rinkoje atsigavimo, kol palūkanų normos akivaizdžiau nesumažės, nebus.

 

Šiaurės Korėja – politinė atstumtoji ir atsiskyrėlė nuo pasaulio gausybe aspektų. Toks šalies įvaizdis yra gajus, bet kiek jis atitinka realybę? Pastarųjų įvykių kontekste Šiaurės Korėjos vaidmuo turėtų būti įvertinamas naujai.

 

Balenciaga vardas puikiai žinomas mados industrijoje šiandien užkariauja animacinių filmų scenarijus, socialinės medijos erdves ir kripto pasaulį. Kas toks buvo šis vizionierius ir avantiūristas, padaręs didžiulę įtaką mados pasauliui, o jo genialumo įkvėpti mados dizaineriai jau šimtmetį semiasi drąsių idėjų iš jo kūrybos.

 

Skolindamiesi pinigų dažnai patingime skaityti paskolos išdavimo sutartis, kuriose įvardintos pagrindinės sąlygos ir terminai – paskolai taikomos palūkanos, galutinė paskolos kaina ir pan. Neretai painiojami ir įvairūs terminai, pavyzdžiui, greitasis kreditas, kredito linija.

 

Nelegaliai dirbantys asmenys pirmiausia daro didelę žalą patys sau – mažėja arba visai prarandama didžioji dalis jų socialinių garantijų.

 

Verslo rizikos nuolat keičiasi, atsižvelgiant į įmonės verslo strategiją, bendrą verslo ekosistemą ir geopolitinius pokyčius. Verslo atstovai susiduria su nuolatine dilema – kaip numatyti aktualiausias rizikas savo verslui ir kiek resursų jų valdymui skirti. Kas turėtų šiemet neprasprūsti pro rizikas identifikuojančių profesionalų akis?

 

Pirmosios 2024 m. sausio savaitės pabaigoje analitikai ir rinkos dalyviai nekantriai laukė praėjusių metų gruodžio euro zonos infliacijos duomenų.

 

Neskausmingas JAV darbo rinkos atšalimas, sėkmė kovojant su infliacija ir lūkesčiai dėl kitų centrinio banko bazinių palūkanų normų sprendimų buvo pagrindiniai motyvai, užbaigę praėjusius metus pasaulio ekonomikoje. Tad kokio palūkanų normų sumažėjimo galime tikėtis šiemet ir ką rodo infliacijos prognozės?

 

Investicijas Lietuvoje 2023 m. pritraukė 30 proc. mažiau startuolių nei metais prieš, tačiau vidutinė investicija į startuolį buvo didesnė ir siekė 10 mln. Eur, rodo Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ stebimi duomenys.

 

Šiuo metu Lietuvoje veikia septynios Laisvosios ekonominės zonos (LEZ). Nors vis dar dominuoja įsitikinimas, kad LEZ yra ypatingai svarbios pritraukiant užsienio investuotojus, tačiau jose vis dažniau kuriasi ir aukštą pridėtinę vertę generuojančios lietuviško kapitalo įmonės.

 

Lapkritį euro zonos metinės infliacijos duomenys gerokai sumažėjo ir sparčiai artėjo prie pageidaujamos 2 proc. ribos. Kokios yra naujausios finansų analitikų prognozės dėl infliacijos 2024 m. ir kokio palūkanų mažinimo galime tikėtis iš Europos Centrinio Banko (ECB)?

 

Jau tryliktus metus iš eilės „Google“ pateikia sąrašus tendencijų, ko šiemet internete ieškojo Lietuvos gyventojai. Lietuvos gyventojų dėmesio centre 2023-aisiais buvo pasaulio krepšinio čempionatas, Izraelio ir „Hamas“ karas, Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, „Barbenheimeris“ ir  didžiausia Lietuvos istorijoje paramos akcija „Radarom“.

 

Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei 870 startuolių, kuriuose dirba 17,8 tūkst. talentų. Per tris pirmuosius metų ketvirčius tik šie startuoliai šalies biudžetą papildė 275 mln. eurų – ketvirtadaliu daugiau nei tuo pat metu pernai, nors investicijų iki gruodžio pritraukta 5 proc. mažiau, rodo asociacijos „Unicorns Lithuania“ stebimi duomenys.

 

SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad gyventojai dėl tarptautinės įtampos ir nuosaikių ekonomikos perspektyvų ir toliau yra atsargūs. Per artimiausius vienus–trejus metus nuosavą verslą steigti planuoja 19 proc. lietuvių, pusė (51 proc.) tokių planų neturi, dar 26 proc. yra neapsisprendę.

 

Jau dešimtą kartą atliekamos įmonių, kurių apyvarta yra didesnė negu 20 mln. eurų, finansų vadovų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse apklausos rezultatai rodo, kad kas penkta Lietuvos įmonė artimiausiu metu neplanuoja investuoti į tvarumą. Nors šioje srityje jau netrukus verslo laukia didelės permainos, akivaizdu, kad pokyčiams skiriama nepakankamai dėmesio. Kokie iššūkiai verslui trukdo ruošti namų darbus sparčiau?

 

Trečio ketvirčio Lietuvos BVP atitiko SEB ekonomistų lūkesčius, todėl šių metų 0,2 proc. BVP nuosmukio prognozė liko nepakeista nuo praėjusios prognozių peržiūros rugpjūtį. Nuo 1,8 iki 1,5 proc. pabloginta kitų metų BVP prognozė dėl kuklesnių eksporto ir investicijų 2024 metais atsigavimo prielaidų.

 

Net 19 proc. tėvų mano, kad vaikai patys išmoks valdyti finansus ir apie tai su savo atžalomis nekalba, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 metų amžiaus vaikų turinčių šalies gyventojų apklausa. Tačiau išmokti teisingai ir tvariai valdyti savo finansus be finansinių žinių – neįmanoma.

 

Įmonėje atėjo laikas pokyčiams, truputį keičiate darbo organizavimo tvarką, todėl atsiranda perteklinių funkcijų ir, panašu, kad teks atsisveikinti su kai kuriais darbuotojais. O galbūt kai kuriuos įmonės skyrius tenka perkelti į kitą miestą ir ne visi darbuotojai su tuo sutinka?

 

Susikurti gerą santykį su taupymu – ne taip jau ir paprasta. Dažnai atrodo, kad tikrai yra kur išleisti pinigus dar šiandieną, o ateities finansiniai tikslai – taip sunkiai apčiuopiami, kad rasti motyvacijos jų siekti gali būti sudėtinga. Vis dėlto, kaip rodo „Swedbank“ tyrimai, taupančių gyventojų daugėja.

 

SEO (search engine optimization  - angl.) šifruojamas kaip svetainės paieškos sistemos optimizavimas arba kitaip – veiksmai, kilstelintys svetainę aukščiau Google paieškos rezultatuose. Deja,  jau praėjo tie laikai, kai užteko tiesiog mechaniškai kartoti pagrindinius raktažodžius ir prikurti daug bet kokio teksto.

 

Atsižvelgdami į JAV ir Europos centrinio banko ketinimus ilgiau laikyti palūkanas aukštumose, pablogėjusias pasaulio ekonomikos perspektyvas bei galimas rizikas dėl ES energetikos kainų, „Citadele“ banko ekonomistai 2024-iesiems metams prognozuoja didesnį infliacijos prieaugį, o Lietuvos BVP augimą – mažesnį nei tikėtasi.

 

Dažną pirkėją prie parduotuvės lentynos ištinka dilema, ką rinktis: privataus prekių ženklo gaminį ar visoje šalyje, o gal net pasaulyje atpažįstamą, garsaus prekių ženklo produktą?