Įmonėje atėjo laikas pokyčiams, truputį keičiate darbo organizavimo tvarką, todėl atsiranda perteklinių funkcijų ir, panašu, kad teks atsisveikinti su kai kuriais darbuotojais. O galbūt kai kuriuos įmonės skyrius tenka perkelti į kitą miestą ir ne visi darbuotojai su tuo sutinka?

 

Susikurti gerą santykį su taupymu – ne taip jau ir paprasta. Dažnai atrodo, kad tikrai yra kur išleisti pinigus dar šiandieną, o ateities finansiniai tikslai – taip sunkiai apčiuopiami, kad rasti motyvacijos jų siekti gali būti sudėtinga. Vis dėlto, kaip rodo „Swedbank“ tyrimai, taupančių gyventojų daugėja.

 

SEO (search engine optimization  - angl.) šifruojamas kaip svetainės paieškos sistemos optimizavimas arba kitaip – veiksmai, kilstelintys svetainę aukščiau Google paieškos rezultatuose. Deja,  jau praėjo tie laikai, kai užteko tiesiog mechaniškai kartoti pagrindinius raktažodžius ir prikurti daug bet kokio teksto.

 

Atsižvelgdami į JAV ir Europos centrinio banko ketinimus ilgiau laikyti palūkanas aukštumose, pablogėjusias pasaulio ekonomikos perspektyvas bei galimas rizikas dėl ES energetikos kainų, „Citadele“ banko ekonomistai 2024-iesiems metams prognozuoja didesnį infliacijos prieaugį, o Lietuvos BVP augimą – mažesnį nei tikėtasi.

 

Dažną pirkėją prie parduotuvės lentynos ištinka dilema, ką rinktis: privataus prekių ženklo gaminį ar visoje šalyje, o gal net pasaulyje atpažįstamą, garsaus prekių ženklo produktą?

 

2022-ieji finansų rinkose buvo vieni prasčiausių metų istorijoje, tačiau 2023 metai atnešė geresnes nuotaikas. Tai rodo ir teigiami pensijų fondų rezultatai –  atgauta didelė dalis praėjusiais metais sumažėjusios pensijų fondų vertės.

 

Rugsėjį, po keturių mėnesių pertraukos, Lietuvoje vėl užfiksuota teigiama mėnesinė infliacija, kuomet kainos buvo 0,7 proc. didesnės nei rugpjūtį. Vis dėlto, net ir neigiamos mėnesinės infliacijos periodui, panašu, jau pasibaigus, metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 4,1 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius dvejus metus. Ar tikrai infliacija nebėra didžiausia Lietuvos ekonomikos problema?

 

Lietuvos gyventojų noras pradėti verslą, palyginti su metų pradžia, lieka nepakitęs. SEB banko iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, pradėti nuosavą verslą artimiausiu laikotarpiu planuoja maždaug kas penktas šalies gyventojas (19 proc.).

 

Dėl sumažintos 2024 metų euro zonos BVP prognozės pabloginome Lietuvos ūkio plėtros kitąmet prognozę nuo 2,7 iki 1,8 procento. Infliacijos, nedarbo ir vidutinio darbo užmokesčio prognozė pakeista minimaliai.

 

Šie jaukūs miesteliai primena gražiai įpakuotas šokoladinių saldainių dėžutes: spalvoti, tobulai išdėlioti, stebinantys naujų įspūdžių skoniais. Vokietija didžiuojasi ne tik autobanais ar didmiesčiais – šalyje nustebins senoviniai nedideli miesteliai, kuriuose galima pamiršti kasdienybę išėjus paklajoti jaukiomis gatvelėmis tarp viduramžių laikus menančių pastatų.

 

Labai tikėtina, kad per pastarąją savaitę perskaitėte tekstą, kurį parašė dirbtinis intelektas (DI), ir apie tai net nesusimąstėte. 2022-ųjų pabaigoje pasirodęs „ChatGPT“ inicijavo tikrą rašytinio turinio kūrimo revoliuciją, kuri skatina permąstyti iki šiol egzistavusį santykį su skaitomais tekstais.

 

Daug kalbame apie tai, kaip svarbu susitaupyti atostogoms ir tai daryti ne likus mėnesiui iki jų, o nuosekliai – ištisus metus. Tačiau dažnai vos išvykę atsipalaiduojame ir to, ką suplanavome išleisti, nebeužtenka. Jei viršijame numatytą atostogų biudžetą, vėliau gali tekti net keletą mėnesių veržtis diržus ir tai gali apkartinti pačius atostogų prisiminimus. Kaip leisti pinigus per atostogas, kad po to netektų gailėtis?

 

„Sodros“ duomenimis, vidutinė moterų senatvės pensija yra 92 eurais mažesnė negu vyrų. Pagrindinė tokio atotrūkio priežastis – nemažėjantis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas. 2022 metais, kaip ir 2021-aisais, vyrai vidutiniškai uždirbo 11,1 proc. daugiau negu moterys.

 

Nedaug kas žino, kad netoli Kauno esančiame Lapių miestelyje, atokiame parko kampelyje, stūkso XVII a. pradžios įtvirtintos rezidencijos griuvėsiai, žmonių populiariai vadinamos tiesiog pilimi. Remiantis archeologinių tyrimų ir istoriniais duomenimis sukurtas vaizdas, kaip galėjo atrodyti ši ant aukšto kalno šalia Neries stūksojusi, bokštais pasipuošusi pilis.

 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 15 mln. eurų kvietimą gauti finansavimą Vilniaus regiono startuoliams ir atžalinėms įmonėms, kuriančioms dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo sprendimus ir produktus.

 

Pagrindinė praėjusių metų Europos ekonominė problema buvo ekonomikos kraujotakos sutrikimas – energijos trūkumas ir jos kaina. Pagrindine šių metų problema tampa deguonies trūkumas – didėjančios palūkanų normos ir prastėjančios kreditavimo sąlygos. Lietuvoje, deja, pastarųjų metų daugybinių išorinių šokų sukeltas ekonomines problemas pagilina ir trumparegiški politiniai sprendimai.

 

Lietuvos ir Estijos gyventojai dažniausiai išleidžia nuo 11 iki 30 eurų per dieną kasdienėms reikmėms, latviai dažniausiai iš visų Baltijos šalių pasitenkina 10 eurų dienos biudžetu arba kasdienių išlaidų apskritai neplanuoja, rodo gegužės mėnesį „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

 

Atėjus vestuvių sezonui, klausimo „kiek dėti į vokelį“ aktualumas gerokai išauga. Vieni bando suprasti, ar dėl infliacijos reikėtų dovanoti daugiau, o gal prioretizuoti savo finansinį atsparumą ir rinktis kuklesnę dovaną. Kiti svarsto, kokią sumą dėti į vokelį yra ar nėra „gėda“. Aptarkime, ką svarbu apgalvoti, idant pavyktų išspręsti vokelio dilemą.

 

Jei kiekvieną mėnesį investuotume po vieną eurą, o vidutinė metų grąža būtų 10 proc., po 95 metų sąskaitoje turėtume milijoną. Žinoma, šis milijonas, tikėtina, būtų palikimas ateinančioms kartoms. Tačiau vieno euro galia yra daug didesnė, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dėl kokių kitų priežasčių naudinga investuoti po eurą kiekvieną mėnesį?

 

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje tęsiasi ekonomikos nuosmukis, kuris neigiamai pradeda veikti ir darbo rinką. Artimiausiu metu ekonomikos atšilimas yra mažai tikėtinas, bet didesnių sukrėtimų taip pat turėtų pavykti išvengti.

 

Įsibėgėjant atostogų sezonui vis daugiau žmonių svarsto, kaip pasiruošti pirmajam kelionės etapui – skrydžiui. Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovės „GetJet Airlines“, kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ir Lietuvos oro uostų atstovai nuolatos sulaukia klausimų apie bagažą, skrydžių saugumą ir keliones su vaikais bei augintiniais.

 

Per metus sumažėjo gyventojų dalis, save priskiriančių aukštesnei viduriniajai klasei, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Visgi laikančių save viduriniosios klasės atstovais skaičius išlieka stabilus, tai – daugiau nei pusė (54 proc.) šalies gyventojų.

 

Kaune vykstančiame Bagažinių turguje galima rasti ne tik gerų naudotų daiktų, bet ir visokiausių meniškų įdomybių. Čia dažnai su savo kūriniais atvyksta ir Mindaugas Giraitis iš Kazlų Rūdos, kurio laisvalaikio užsiėmimas netikėtai virto pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Savamokslis vyras iš metalo laužo kuria įvairias stebinančias statulėles, interjero detales, šašlykines.

 

Centriniams bankams pasaulyje toliau keliant palūkanų normas, įtampa finansų rinkose augo jau kurį laiką. Kovo mėnesį, lyg žaibas iš giedro dangaus, žlugo keletas nemažų bankų. Centriniai bankai ir kitos už finansinį stabilumą atsakingos institucijos suskubo stabilizuoti finansų sistemą.

 

Dirbantys šalies gyventojai pageidautų gauti vidutiniškai 907 eurus siekiančią pensiją, kurios, jų teigimu, pakaktų savo poreikiams ir norams senatvėje patenkinti, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.

 

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kovo 7 d. patvirtinus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą (PETA), buvo galutinai leista peržengti prieš pusę metų nustatytą 2 gigavatų (GW) kvotą suminei saulės šviesos elektrinių galiai, nekeičiant įstatymo.

 

Šią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą pakels bazines palūkanų normas puse procentinio punkto ir, tikėtina, įspės, jog tai dar ne pabaiga. Nors infliacija jau mažėja, o finansinio streso ženklų daugėja, panašu, kad centriniai bankai palūkanų normas kels tol, kol... kažkas sulūš.

 

Medienos pramonė – svarbi ūkio dalis visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje per metus šis pramonės sektorius sukuria apie 7 proc. BVP, o mediena ir jos dirbiniai sudaro apie 12 proc. (4,2 mlrd. eurų) šalies eksporto. Tačiau praėjusiais metais šios srities įmonėms teko laikyti ne vieną rimtą egzaminą, atskleidusį, ar namų darbai buvo tinkamai atliekami.

 

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir nukrito iki 17,2 procento. Nors šis skaičius nemažai kam vis dar gali atrodyti dramatiškas ir netoleruotinas, jis paslepia esmę – pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos pradėjo mažėti.

 

Dirbtinio intelekto sąvoka jau skaičiuoja septintą dešimtmetį, o pats dirbtinis intelektas sėkmingai įdarbinamas įvairiose verslo ir pramogų srityse nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Tad kodėl šiemet itin padidėjo susidomėjimas juo ir ar 2023-ieji bus lūžio metai?

 

Daugelis investuotojų nekantravo atsisveikinti su 2022-aisiais, vienais blogiausių metų biržose, ir 2023 metus pasitiko su viltimi, kad turbulencija finansų rinkose pagaliau stabilizuosis. Iš tiesų teigiamų požymių įžvelgti galima, tačiau ar jų užteks, kad investuotojai išliktų optimistiški?

 

2022 metai buvo iššūkių šalies gyventojams ir verslui kupini metai – nuo prasidėjusio Rusijos karo Ukrainoje iki didėjančių energetikos ir maisto produktų kainų, dviženklės infliacijos. Tačiau visuomenės susitelkimas ir ankstesni verslo sprendimai mažinant ekonominę priklausomybę nuo Rusijos prisidėjo prie to, kad šalies ekonomikai praėjusius metus pavyko baigti geriau negu baimintasi karo pradžioje.

 

Šie metai startuoliams bus pokyčių – koncentruojamasi nebe į beprotišką augimą, nulemtą lengvai prieinamo kapitalo, bet į konservatyvų ir tvarų verslo vystymą, pelningumą, sako asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.

 

Prieš trejus metus netikėtai įsiplieskusi pandemija diktavo savo taisykles, ir įmonių sprendimai personalo ir organizacijų valdymo srityje dažniausiai buvo reaktyvūs. 2023 m. nežada būti itin paprasti – augantys kaštai, konkurencija dėl darbuotojų bei geopolitinis neapibrėžtumas vers balansuoti tarp išlaidų taupymo ir investicijų į talentus bei verslo tikslų ir darbuotojų poreikių.

 

Metų pradžioje dažnai užsibrėžiame asmeninius tikslus: pasižadame daugiau sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių, suplanuojame, kokias šalis aplankyti norėtume, ką pakeistume namuose ar ko naujo išmoktume.  Planuojant metus, svarbu nepamiršti ir finansinių tikslų. Kaip teisingai juos suformuluoti, kad finansiniai tikslai ne tik nugultų popieriaus lape, bet ir būtų realiai įgyvendinami?

 

Draugų esama įvairių. Tai gali būti jūsų bendradarbis, esamas ar buvęs bendramokslis, geras kaimynas arba kelionėse ar kur nors kitus su jumis susipažinęs žmogus. Draugų kategorijai priklauso ir tie vaikinai, su kuriais merginos ruošiasi susižadėti. Metuose pasitaiko įvairių progų, kuriomis galima pasveikinti savo draugą, tada ir užklumpa rūpestis, ką tokio įsimintino padovanoti draugui.

 

Ar norėtumėte šiemet sutaupyti iki 1 456 eurų juodai dienai be didelių pastangų? Jei vis nesiseka pradėti ar metų pradžioje išsikėlę ambicingus taupymo tikslus neužilgo prarandate entuziazmą, pamėginkite taupymą paversti žaidimu. Taip kaupti ateičiai bus įdomiau. Laikydamiesi aiškių taisyklių, atidėdami po nedaug, metų pabaigoje pasieksite apčiuopiamų rezultatų. Kokie galėtų būti taupymo žaidimai?

 

Vėlavimas į darbą iš tiesų yra neigiamas įprotis, tačiau kartais dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, gamtos sąlygų ar šeiminių įsipareigojimų vykdymo, tai tampa neišvengiama. Kas gresia į darbą nuolat vėluojančiam darbuotojui?

 

Kėdainių pramoninėje zonoje naujas vardas ‒ stambias investicijas čia suplanavo bendrovė „Epsoma“, kuri ketina statyti magnio sulfato heptahidrato, dar vadinamo karčiąja druska, gamyklą. Pirmuoju etapu planuojama investuoti daigiau kaip 21 mln. Eur bei įdarbinti daugiau kaip 156 žmones.

 

Vestuvės, krikštynos dažniausiai vyksta vasarą, bet žmonės pradeda ruoštis šioms gyvenimo šventėms ir prieš metus, kiti – bent jau prieš pusmetį. Apie išskirtinių švenčių dekoravimą, jo tendencijas pasakoja šios srities profesionalai.

 

Investuotojų viltis dėl nuosaikesnės pinigų politikos toliau griauna centriniai bankai ir ekonominiai rodikliai. Per pastarąsias savaites FED, ECB ir Anglijos bankas, kurie yra pagrindiniai centriniai bankai pasaulyje, bazines palūkanas padidino 0,75 proc. punkto. Atsižvelgus į trečiojo šių metų ketvirčio rezultatus, lėtėjančios ekonomikos poveikį ima justi technologijų ir reklamos paslaugų įmonės.

 

Noras gyventi ne pagal savo kišenę, vėlavimai sumokėti sąskaitas ir kiti finansiniai paklydimai gali grįžti bumerangu, kuris turės konkrečią piniginę išraišką nusprendus skolintis būstui ar automobiliui. Prastą kredito istoriją turinčio žmogaus būsto paskola ir automobilio lizingas per visą jų grąžinimo laikotarpį gali kainuoti gerokai daugiau nei geros kredito istorijos savininko.

 

„Swedbank“ ekonomistai prasčiau vertina didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo perspektyvas, tačiau gilaus ir ilgalaikio ekonomikos įšalo neprognozuoja.

 

Daug diskusijų, susitarimų ir investicijų pastaraisiais metais sulaukusi klimato kaitos tema dėl Ukrainoje vykstančio karo nuslinko į antrą, o gal net ir trečią planą.

 

Antra krizė nuo šio dešimtmečio pradžios vėl žadina verslo ir gyventojų baimes bei kursto lūkesčius, kad visas problemas išspręs arba bent užglaistys valstybės biudžetas. Valstybė gali ir turi vykdyti tokią anticiklinę fiskalinę politiką, tačiau jos galimybės nebėra neribotos.

 

Ketvirtadienį Vilniaus rotušėje vykusiame kasmetiniame „Metų ekonomikos forume“ tarptautinių organizacijų, Lietuvos ir užsienio šalių verslo bei politikos lyderiai aptarė ES prekybos politiką ir diskutavo apie Lietuvos užsienio ekonomikos politikos strategiją.

 

Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą.

 

Diskutuojant apie ekonomikos ir finansų rinkos ateities perspektyvas, dažnai įvardijamos dvi projekcijos – finansinių institucijų prognozės ir rinkos dalyvių lūkesčiai. Pastarieji yra išskaičiuojami iš išvestinių finansinių instrumentų kainų ir priklauso ne nuo prognozių modelių (kurie savo ruožtu labai priklauso nuo jų sudarytojų prielaidų), o nuo tuo metu sudaromų sandorių kainų.

 

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų būtų didinama 15 proc. (110 eurų) iki 840 eurų, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – beveik 16 proc. (85 eurais) iki 625 eurų.

 

Daugelis pasaulio šalių šiuo metu susiduria su pastarųjų kelių dešimtmečių rekordus mušančia infliacija. JAV ir euro zonoje metinė infliacija siekia apie 8-9 proc., o Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra perkopusi 20 proc. ribą. Pensijų fonduose kaupiamoms gyventojų lėšoms infliacija turi dvejopą įtaką − tad ką reikėtų žinoti kaupiančiajam?