Rasa Rukšėnaitė

Klausimas. Norėčiau sužinoti, ar turiu teisę į nekilnojamą turtą, jei su vyru 6 metai gyvename nesusituokę, tačiau esame paėmę paskolą būstui, už kurią aš laiduoju savo pajamomis.

Kartais ir padengiu trūkumus, bet dažniausiai vyras dengia mėnesio įmokas. Be to įrengiant būstą daug apdailos ir kitų prekių pirkau aš, už savo lėšas.

Atsakymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad sugyventiniais laikomi vyras ir moteris, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.

Sugyventiniai, panašiai kaip ir sutuoktiniai, gali turėti bendro turto. Vadovaujantis CK 3.230 straipsniu, sugyventinių bendru turtu laikomas:

1) bendrai įgytas gyvenamasis namas ar butas, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;

2) vieno iš sutuoktinių nuomos, uzufrukto teisė ar kitokia teisė naudotis gyvenamuoju namu ar butu, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;

3) bendrai įgytas nekilnojamasis daiktas, susijęs su bendram gyvenimui naudojamu gyvenamuoju namu ar butu, jeigu šis nekilnojamasis daiktas sugyventinių bendrai naudojamas;

4) baldai ir kiti namų apyvokos daiktai, kuriuos sugyventiniai bendrai įgyja ir naudoja, išskyrus daiktus, kuriuos sugyventiniai individualiai naudoja.

Jeigu nekilnojamieji daiktai ar teisės į jį įregistruoti vieno sugyventinio vardu, abu sugyventiniai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešam registrui įrašyti reikiamą įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos abu sugyventiniai bendrai naudoja.

Skyrybų atveju nuosavybės teisė į būstą išliktu vyrui, kaip ir į kitą turtą, kuris nėra laikomas bendra sugyventinių nuosavybe.

O bendras turtas būtų padalintas po lygiai, išskyrus CK numatytas išimtis (t.y. nuo lygių dalių principo teismas turi teisę nukrypti, jeigu, atsižvelgiant į sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus, sugyventinių bendro gyvenimo trukmę, jų amžių, sveikatą, turtinę padėtį, asmeninį indėlį į bendro turto sukaupimą bei kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga vienam sugyventiniui priteisti didesnę turto dalį).

Aukščiau pateikta informacija yra bendro pobūdžio konsultacija ir negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar konsultacija, pritaikyta konkrečiam atvejui. Dėl konsultacijų konkrečiais klausimais patariame kreipkitės į „Teisės tilto“ teisininkus.

„Teisės tiltas“

This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it

www.teisestiltas.lt

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas