VersloSavaite.lt   
2009 06 12, 16:59
Teisinė konsultacija. Sugyventinio teisės į butą

Image
Jurgita Karvelė
„Mano buvęs sugyventinis tebegyvena man priklausančiame bute? Ar jis turi kokių nors teisių į šį butą ir kaip jį iškraustyti?“, – klausia Verslosavaite.lt skaitytoja. Atsako advokatų kontoros  „Foigt ir partneriai/Regija Borenius“ advokatė Jurgita Karvelė.

 

Klausimas. Su sugyventiniu gyvename man priklausančiame bute nuo 1994 metų, butą paveldėjau 1991m., mirus mano vyrui.

reklama

 

 

Sugyventinis šiame bute neregistruotas. Kadangi jis yra alkoholikas, nepadirba nė vienam darbe, pastoviai moka tūkstantines baudas policijai, santykiai seniai iširo, bėda tame, kad aš jo negaliu iškraustyti iš buto, jis remiasi tuo, kad neturi, kur gyventi. Jam 48 metai, darbingas, vaikų neturime.

 

Kaip ji iškraustyti iš buto? Ar jam priklauso kokia turto dalis? Mano mirties atveju, kam atitektu butas? Turiu suaugusią dukrą iš pirmos santuokos.

 

Atsakymas. Dėl sugyventinio teisių į butą. Esant aprašytai situacijai, sugyventinis neturi jokių nuosavybės teisių į butą, kadangi (1) sugyventinis nėra susituokęs su buto savininke, taigi, šių asmenų turtas nėra valdomas bendrąja jungtine nuosavybe (nėra bendras) ir (2) net jei teismas pagal sugyventinio reikalavimą pripažintų esant faktinę santuoką ir bendrą ūkį, šį butą savininkė įgijo iki bendro gyvenimo pradžios paveldėjimo būdu, taigi, jis yra laikomas asmenine nuosavybe (LR civilinio kodekso 3.89 str.). 

 

Savininkės mirties atveju nesant testamento, butą paveldės savininkės pirmos eilės įpėdinė – dukra.

 

Dėl buto savininkės teisės iškeldinti sugyventinį. Kaip jau minėjome aukščiau, šiuo metu sugyventinis neturi jokių nuosavybės teisių į butą, todėl jo savininkė turi teisę reikalauti, kad jis išsikeltų iš jos buto. Tačiau tam, kad toks iškeldinimas būtų teisėtas, būtina laikytis įstatyme, tai yra LR civiliniame kodekse, numatytų procedūrų.

 

Pirma, kadangi sugyventinis bute gyvena nuo 1994 metų, nors jis nėra pasirašęs su buto savininke jokių nuomos ar panaudos sutarčių, galima teigti, kad tarp buto savininkės ir sugyventinio yra susiklostę faktiniai buto panaudos santykiai, tai yra sudaryta žodinė buto panaudos sutartis.

 

Antra, prieš iškeldinant sugyventinį, yra būtina tinkamai nutraukti šią panaudos sutartį. Kadangi panaudos sutartis yra neterminuota, ją nutraukti galima raštu įspėjus sugyventinį prieš 3 mėnesius (LR civilinio kodekso 6.642 str.).

 

Suėjus 3 mėnesių įspėjimo terminui, skaičiuojant nuo dienos, kurią sugyventinis gavo šį įspėjimą, panaudos sutartis yra laikoma nutraukta ir sugyventinis privalo išsikelti.

 

Trečia, jeigu sugyventinis neišsikelia, buto savininkė turi teisę kreiptis į teismą dėl jo iškeldinimo.

 

Teismui priėmus sprendimą iškeldinti sugyventinį, ir šiam sprendimo nevykdant geranoriškai, buto savininkė galėtų iškeldinti sugyventinį priverstinai su antstolių pagalba.

 

Tuo atveju, jeigu buto savininkė nuspręstų iškeldinti sugyventinį savavališkai ir nesilaikydama aukščiau aprašytų procedūrų, šis galėtų kreiptis į teismą ir prašyti priteisti iš buto savininkės patirtų nuostolių atlyginimą (išlaidas būstui, kuomet sugyventinis negalėjo gyventi bute, jo daiktų saugojimo išlaidas ir pan.).

 

Be to, sugyventinis galėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas inicijuodamas ikiteisminio tyrimo pradėjimą (baudžiamosios bylos iškėlimą) ir prašydamas pripažinti buto savininkės veiksmus nusikalstamais (LR baudžiamojo kodekso 294 str. numato atsakomybę už savavaldžiavimą, tai yra savo ginčijamos ar pripažintos teisės vykdymą nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, jeigu tai padaro didelės žalos nukentėjusiajam).

 

Tuo atveju, jeigu teisėsaugos institucijos nenustatytų, kad sugyventiniui buvo padaryta didelė žala, buto savininkei grėstų administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą, kuri yra numatyta LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str. (įspėjimas arba bauda nuo 100 iki 200 Lt).

 

Šiame dokumente pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio ir ja neturi būti remiamasi kaip teisine nuomone, konsultacija ar patarimu. Dėl konsultacijų konkrečiais teisiniais klausimais prašome kreiptis į advokatę J. Karvelę.

 

Advokatė Jurgita Karvelė

Advokatų kontora  „Foigt ir partneriai / Regija Borenius“

Tel. 8 5 2649 555

Fax. 8 5 26 08 327

This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it

www.regija.lt

 

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 
 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: