Lina Simonaitytė-Venckuvienė

ATSAKYMAS. Civilinis kodeksas numato, kad  visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali būti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka, pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus.

Civilinis kodeksas taip pat numato, kad gyvenamasis namas ar butas, kuris priklausė nuosavybės teise vienam sugyventiniui prieš prasidedant jų bendram gyvenimui, gali būti paliktas uzufrukto teise (t.y. asmeniui nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą) kitam sugyventiniui, jeigu šis sugyventinis turi bendrų nepilnamečių vaikų arba dėl savo sveikatos, amžiaus ar dėl kitokių svarbių aplinkybių neturi savo gyvenamosios patapos.

Pažymėtina, kad ši nuostata taikoma tik sugyventiniams, t.y.  vyrui ir moteriai, kurie, įregistravę savo partnerytę įstatymų numatyta tvarka ir bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeimos santykius.

Kaip galima suprasti šiuo konkrečiu atveju, partnerystė nebuvo įregistruota (po naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m.), sodyba nuosavybės teise nepriklausė nei vienam iš sugyventinių, bendrų nepilnamečių vaikų jie tikriausiai irgi neturi. Taigi sugyventinis, motinai mirus, neturėtų įgyti teisės gyventi toje sodyboje.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija.

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba tiesiog užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas