Klausimas. Neseniai, gal prieš mėnesį, mama sužinojo, kad tėvas neištikimas. Po to tėvas ir pats prisipažino. Jie susituokę jau 30 metų, bet namie niekada nebuvo meilės nei šilumos, tik barniai ir keiksmai. Mama labai ligota ir dėl to daugiausiai kaltės tenka tėvui, nes jis jai nervus sugadino. Mes, vaikai, patarėme, kad pagaliau skirtųsi.

Iškyla problema dėl turto dalybų – yra sodas su gyvenimui pritaikytu namuku, garažas ir butas. Tėvas nenori mamai palikti buto, nes bijo, kad pardavęs sodą nenusipirks buto ir teigia iš buto niekur nesikraustysiąs. Mamai jau visai baigia nervai pakrikti, be to, dar įvairios ligos kamuoja, turi 2 ar 3-os grupės invalidumą. Tėvas taip pat turi invalidumą 1 ar 2-os grupės (tiksliai nepamenu).

Tėvas turi problemų su širdimi, bet dabar jaučiasi sveikas kaip ridikas, mat meilę surado.O mama, vargšė, visa baigia nusibaigti.

Klausimas toks – kaip tokioje situacijoje būtų dalinamas turtas, jei abu ligoti? Iš tikrųjų mama labiau ligota, nors invalidumo grupė ir mažesnė. Be to, čia mama yra auka, nes tėvas neištikimas.

Be to, ar skiriantis tėvams vaikai gali liudyti prieš vieną iš jų? Ar galima viską paaiškinti raštu ir patvirtinti pas notarą, jei gyvenu ne Lietuvoje?

Atsakymas. Civilinis kodeksas numato tris santuokos nutraukimo pagrindus: abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ir dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Šioje situacijoje sutuoktiniai nesusitaria dėl turto padalijimo ir vienas iš jų yra neištikimas, taigi teismas tikriausiai nuspręstų, kad santuokos nutraukimo pagrindas yra santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės (jeigu pareiškėja įrodytų vyro neištikimybę).

Tačiau skyrybų atveju bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra dalinama per pusę nepriklausomai nuo to ar santuokos nutraukimas yra dėl sutuoktinio kaltės ar bendru sutuoktinių sutikimu. Santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės pagrindas skiriasi nuo kitų dviejų pagrindų tuo, kad pirmuoju atveju prašantysis skyrybų turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, be to, tokiu atveju skyrybų procedūra gali būti greitesnė.

Civiliniame kodekse numatytas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.

Turtas padalijamas natūra, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Taigi, jeigu teismas priteistų tėvui sodą, kurio vertė yra mažesnė nei buto, o motinai – butą, pastaroji turėtų sumokėti tėvui sodo ir buto vertės skirtumą, kad nebūtų nukrypta nuo lygių dalių principo. Tačiau sprendžiant dalybų klausimą, reikia atsakyti į daugelį klausimų: ar butas buvo dovanotas, gal jis priklauso vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise, ar yra asmeninių arba bendrų sutuoktinių skolų ir t.t.

Paprastai dalinant turtą, sudaromas turto balansas ir jeigu paaiškėja, kad lieka bendro sutuoktinių turto, pastarasis padalinamas sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Tačiau šioje situacijoje abiejų sutuoktinių sveikatos būklė prasta (abu turi invalidumą), todėl išimtis dėl invalidumo tikriausiai nebūtų taikoma ir nebūtų nukrypta nuo lygių dalių principo. 

Tėvams skiriantis, vaikams nedraudžiama liudyti prieš vieną iš tėvų. Tačiau yra kitas klausimas: kokį svorį tokie liudijimai turės konkrečioje byloje, turint omenyje giminystės ryšius ir galimą suinteresuotumą bylos baigties rezultatais?

Civilinio proceso kodeksas numato, kad liudytojai, davę priesaiką byloje (!), turi teisę duoti paaiškinimus apie turinčias reikšmės bylai aplinkybes raštu. Tuo atveju, jeigu liudytojas dėl svarbių priežasčių negali atvykti į teismą, teismas gali pareikalauti rašytinio paaiškinimo arba išimtiniais atvejais liudytoją išklausyti jo buvimo vietoje.

Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis teismo šaukiamas dėl ligos, senatvės, invalidumo ar kitų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių negali atvykti, o dalyvaujantis byloje asmuo, kurio iniciatyva liudytojas yra kviečiamas, negali užtikrinti jo atvykimo.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija. Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa  ir gali būti nuginčijama.

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba tiesiog užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas