Henrieta Valatkevičiūtė

Nemokamų atostogų trukmę ir suteikimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 184 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog darbuotojo reikalavimu yra suteikiamos šios atitinkamu pagrindu ir atitinkamos trukmės nemokamos atostogos:

1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki keturiolikos kalendorinių dienų;

  2) darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų;

3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui, jo pageidavimu, motinai, tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu. Šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;

4) neįgaliajam – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;

5) darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu, nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;

6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;

7) santuokai sudaryti - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos;

8) mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.

Visais šias atvejais turi būti darbuotojo prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo.

Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas išeitų nemokamų atostogų, pavyzdžiui, jeigu įmonėje nėra darbo, sumažėja darbo krūvis ar kitais pagrindais, kai tenkinami ne darbuotojo, o pačios įmonės ar darbdavio tikslai.

Kitais pagrindais, nei numatyta DK 184 straipsnio 1 dalyje, nemokamų atostogų galima išleisti tik tada, jei  tokia galimybė yra numatyta įmonės kolektyvinėje sutartyje (DK 184 straipsnio 2 dalis). Todėl jei įmonėje nėra kolektyvinės sutarties, arba jei kolektyvinėje sutartyje nėra numatyta kitu pagrindu suteikiamų nemokamų atostogų, darbuotojus galima išleisti nemokamų atostogų jų prašymu tik anksčiau paminėtais atvejais.

Pažymėtina, jog tam tikrais atvejais DK 143 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu galimas darbuotojo neatvykimas į darbą administracijos leidimu. DK nereglamentuoja, dėl kokios priežasties darbuotojas gali neatvykti į darbą ir kurį laiką, todėl tai gali būti nustatoma šalių (darbuotojo ir darbdavio) susitarimu. Už šį laiką darbo užmokestis nėra mokamas, nes DK 143 pagrindu jis nėra įskaitomas į darbo laiką. Tačiau jei į darbą tokiu pagrindu kurį laiką neatvyks keli ar beveik visi įmonės darbuotojai, situacija gali būti vertinama kaip prastova, o darbuotojams turi būti apmokama pagal DK 195 straipsnio reikalavimus:

-        prastovos, ne dėl darbuotojo kaltės, laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą;

-        kai dėl prastovos įstatymų nustatyta tvarka perkelto į kitą darbą darbuotojo darbo užmokestis sumažėja dėl nepriklausančių nuo jo priežasčių, jam mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis darbo užmokestis;

-        jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą;

-        jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam mokama ne mažiau kaip trisdešimt procentų Vyriausybės nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa ir gali būti nuginčijama.

www.amberlaw.lt

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas