Jurgita Karvelė

Klausimas. Mano močiutė maždaug prieš 15-16 metų pradėjo gyventi su vyriškiu, pragyvenus kurį laiką jinai jį priregistravo savo namuose, po kurio laiko jis mirė (maždaug prieš 5 metus), po jo mirties pasigirdo kalbos iš jo giminių, kad jis turėjęs sūnų, tačiau mes apie ji nieko nežinome net vardo (pavardė turbūt kaip ir tėvo).

Namas yra pirktas mano močiutės turi visus kvitus išsaugojusi, dokumentus, po vyro mirties niekas nesikreipė, tvarkėmės dokumentus ir viena moteriške registre pasakė, kad viskas tvarkoje.

Tačiau namas yra per pusę su tuo žmogumi (kurio jau nebėra), todel nesuprantame ar priklauso dar jo sūnui kažkokia turto dalis?

Mano žiniomis po mirties per 3 mėnesius turėjo būti domimasi paveldėjimu, bet mes jokių žinių negavome, sūnaus net laidotuvėse nebuvo.

Močiutės buvusio sugyventinio giminės tikina, kad sūnus tikrai yra, gyvena Klaipėdoje. Galbūt Jūs kažką galėtumėte patarti? Kiek yra realus paveldėtojas?

Vien dėl to, kad sugyventinis buvo priregistruotas, tačiau į tuos namus neinvestavo ir nieko nepirko. Labai dėkoju už atsakymą.

Atsakymas. Atsakant į šį klausimą, yra svarbu nustatyti kelis faktus. Pirma, iš pateikto aprašymo nėra aišku, ar močiutė buvo susituokus su vyriškiu (kuris vadinamas sugyventiniu). Antra, nėra aišku, kada buvo pirktas namas (iki bendro gyvenimo su vyriškiu ar vėliau), trečia, nėra aišku, kad močiutė šį namą įsigijo asmeninės nuosavybės teise ar kartu su sugyventiniu (vyru) bendrosios dalinės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Žemiau analizuojami visi galimi variantai.

Tuo atveju, jeigu močiutė nebuvo susituokusi su vyriškiu ir įsigijo namą savo vardu, nepriklausomai nuo to, ar namas buvo įsigytas iki bendro gyvenimo su vyru, ar jau pradėjus gyventi kartu, šis namas priklauso močiutei asmeninės nuosavybės teise, o jos sugyventinis neturi jokių nuosavybės teisių į jį.

Tai, kad name buvo deklaruota sugyventinio gyvenamoji vieta, neturi jokios reikšmės nuosavybės teisei į tą namą, tai yra, jei asmuo nėra namo savininkas, deklaravęs tame name savo gyvenamąją vietą jis jokiu būdu netampa namo ar jo dalies savininku. Taigi, jeigu sugyventinis neturėjo jokių nuosavybės teisių į namą, po jo mirties jokie jo paveldėjai taip pat neturi jokių teisių į šį namą ar jo dalį.

Tuo atveju, jeigu močiutė buvo susituokusi su vyriškiu ir namą įsigijo santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, arba jeigu ir nebuvo susituokusi, tačiau namas buvo įsigytas bendrai močiutės ir sugyventinio kaip bendroji dalinė nuosavybė, šis namas nuosavybės teise priklauso ne tik močiutei, tačiau ir jos sugyventiniui lygiomis dalimis arba tomis dalimis, kuriomis jis buvo įsigytas, jeigu įsigyjant namą buvo išskirtos konkrečios kiekvieno savininko dalys (pvz. 1/3 ir 2/3). Iš klausime nurodyto teiginio, kad Nekilnojamojo turto registro darbuotoja paaiškino, jog namas priklausė ir sugyventiniui, tai yra Nekilnojamojo turto registre šio namo savininkais buvo registruota ne tik močiutė, bet ir jos sugyventinis, darytina išvada, kad vis dėl to sugyventinis buvo namo bendrasavininkis. Taigi, jeigu Nekilnojamojo turto registre sugyventinis yra registruotas namo bendrasavininkiu, jam priklauso nuosavybės teisė į kažkokią namo dalį, nepriklausomai nuo to, už kieno pinigus ir kada buvo šis namas įsigytas.

Taigi, nustačius, kad dalis namo nuosavybės teise priklausė sugyventiniui, po jo mirties šią namo dalį turi teisę paveldėti jo įpėdiniai. Nesant testamento, paveldėjimas vyksta pagal įstatymą vadovaujantis LR Civilinio kodekso 5.11 str. išvardintomis įpėdinių eilėmis (vėlesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių).

Palikėjo vaikai yra laikomi pirmos eilės įpėdiniais, taigi, jeigu sugyventinis turėjo vieną vaiką, šis turi teisę paveldėti visą sugyventinio buto dalį.

Tam, kad įpėdinis paveldėtų palikėjo turtą, neužtenka tiesiog turėti tokią teisę, tačiau būtina priimti palikimą, tai yra per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties įpėdinis turi: (1) pradėti faktiškai valdyti turtą (pvz. apsigyventi palikėjo bute, mokėti už jį mokesčius ir pan.) arba (2) kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba (3) paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Jeigu įpėdinis per tuos 3 mėnesius nei vieno iš šių veiksmų neatlieka, jis praranda teisę į palikimą, nebent jis kreiptųsi į teismą su prašymu pratęsti praleistą terminą palikimui priimti ir nurodytų svarbias priežasties, kodėl jis laiku nepriėmė palikimo.

Aprašytuoju atveju faktas, kad sūnus nežinojo apie tėvo mirtį nebūtinai būtų pripažintas svarbia priežastimi, dėl kurios terminas priimti palikimui būtų pratęstas. Be to, įstatymai nenumato pareigos palikėjo giminaičiams patiems aktyviai ieškoti įpėdinių. Tačiau, jeigu močiutė nebuvo susituokusi su sugyventiniu, o dalis namo jam priklauso, močiutė nėra sugyventinio įpėdinė ir negali paveldėti jam priklausiusios namo dalies.

Todėl, jeigu jokie sugyventinio įpėdiniai nepareikš pageidavimo priimti palikimą (pagal LR Civilinio kodekso 5.11 str. yra 6 įpėdinių eilės, paskutinioji – palikėjo pusbroliai ir pusseserės), teoriškai po 18 mėnesių po palikėjo mirties (kiekvienai eilei 3 mėnesių palikimo priėmimo terminas pradedamas skaičiuoti suėjus aukštesnės eilės įpėdiniams skirtam 3 mėnesių terminui), remiantis LR Civilinio kodekso 5.62 str., namo dalis gali pereiti valstybei.

Tam kad to išvengtų, močiutė galėtų kreiptis į teismą su prašymu  pripažinti, kad ji su sugyventiniu gyveno faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį ir tokiu būdu įgijo teisę paveldėti po savo sugyventinio mirties.

Aukščiau pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio ir ja neturi būti remiamasi kaip teisine nuomone, konsultacija ar patarimu. Dėl konsultacijų konkrečiais teisiniais klausimais prašome kreiptis į advokatę J. Karvelę.

Advokatė Jurgita Karvelė

Advokatų kontora  „Foigt ir partneriai / Regija Borenius“

Tel. 8 5 2649 555

Fax. 8 5 26 08 327

This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it

www.regija.lt

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu  This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas