Henrieta Valatkevičiūtė

Asmens duomenų teisinę apsaugą Lietuvoje paprastai reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas).

Pagal šį Įstatymą asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma, arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai, pavyzdžiui, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, gimimo metai, išsilavinimas, ūgis, svoris, atlyginimas, narystė ir kt.

Pagal šį  Įstatymą,  asmens duomenų tvarkymas yra bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.

Visi asmens duomenys pagal Įstatymą yra skirstomi į dvi kategorijas: ypatingi asmens duomenys ir neypatingi asmens duomenys. Ypatingi asmens duomenys – tai duomenys apie fizinio asmens rasinę ir etninę kilmę, politinius, religinius, filosofinius ar kitus įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose ir politinėse partijose, sveikatą, lytinį gyvenimą, teistumą. Šių duomenų apsauga pasižymi tam tikromis ypatybėmis.

Neypatingi asmens duomenys – tai asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, ūgis, atlyginimas ir kiti ypatingų asmens duomenų kategorijai nepriskirti duomenys, kurie leidžia tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti asmenį.

Ypatingus duomenis Įstatymas draudžia tvarkyti ir skelbti, išskyrus atvejus, kai:

1) duomenų subjektas duoda sutikimą;

2) toks tvarkymas yra būtinas darbo ar valstybės tarnybos tikslais duomenų valdytojo teisėms ir prievolėms įgyvendinti darbo teisės srityje įstatymų nustatytais atvejais;  

3) reikia apsaugoti duomenų subjekto arba kito asmens esminius interesus, kai duomenų subjektas nepajėgia duoti sutikimo dėl fizinės negalios arba yra neveiksnus;

4) asmens duomenis tvarko fondas, asociacija ar kita ne pelno organizacija politiniais, filosofiniais, religiniais ar su profesinėmis sąjungomis susijusiais tikslais, jei tvarkomi asmens duomenys yra susiję tik su šios organizacijos nariais arba su asmenimis, kurie nuolat dalyvauja jos veikloje dėl šios organizacijos siekiamų tikslų. Šie asmens duomenys negali būti teikiami trečiajam asmeniui be duomenų subjekto sutikimo;

5) duomenų subjektas asmens duomenis paskelbė viešai;

6) įstatymų nustatytais atvejais būtina užkirsti kelią nusikalstamoms ar kitoms neteisėtoms veikoms arba būtina jas tirti;

7) jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme;

8) įstatymai įpareigoja duomenų valdytoją tvarkyti tokius duomenis.

Šiuo atveju skaitytojo klausimas yra susijęs su neypatingų duomenų tvarkymu. Įstatymas leidžia, kad jie gali būti tvarkomi, kai:

1) duomenų subjektas duoda sutikimą;

2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas;

3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis;

4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus;

5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys;

6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Įstatymas taip pat atskirai reglamentuoja asmens kodo, kaip asmens duomenų, naudojimą. Naudoti asmens kodą, kai tvarkomi asmens duomenys, galima tik gavus duomenų subjekto sutikimą, išskyrus atvejus, kai asmens kodą naudoti draudžiama (t. y. draudžiama asmens kodą skelbti viešai, o taip pat draudžiama rinkti ir naudoti asmens kodą tiesioginės rinkodaros tikslais).

Be duomenų subjekto sutikimo asmens kodą galima naudoti tik:

1) jeigu tokia teisė yra nustatyta šiame ir kituose įstatymuose;

2) atliekant mokslinį arba statistinį tyrimą;

3) valstybės, žinybiniuose registruose, jeigu jie yra įteisinti Valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka, ir informacinėse sistemose, jeigu jos yra įteisintos teisės aktų nustatyta tvarka;

4) juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su paskolų teikimu ir skolų išieškojimu, draudimu ar lizingo (finansinės nuomos) verslu, taip pat sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo bei kitų socialinę paramą teikiančių ir administruojančių institucijų ir švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veikloje. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys asmens kodą gali naudoti tik tuo tikslu, kuriuo jis buvo gautas, ir tik tais atvejais, kai tai yra būtina teisėtam ir apibrėžtam asmens duomenų tvarkymo tikslui pasiekti;

5) įstatymų nustatytais atvejais tvarkant įslaptintus duomenis.

Šiuo atveju nėra įmanoma vienareikšmiškai atsakyti, kokiais atvejais ir kokią informaciją apie asmenį galima skelbti, o kokiais – negalima. Kiekvieną konkrečią situaciją reikia įvertinti pagal visus anksčiau išdėstytus kriterijus, kurie apibrėžia, kokiais atvejais tam tikrą informaciją apie asmenį galima viešinti ir kokiais – ne, pagal tikslą, dėl kurio norima skelbti asmens duomenis ir pan.

Taip pat pažymėtina, jog Įstatymas atskirai reglamentuoja asmens duomenų tvarkymą tokiose srityse: visuomenės informavimo laisvės, socialinio draudimo ir socialinės paramos, sveikatos apsaugos, rinkimų, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, mokslinių tyrimų, statistikos, tiesioginės rinkodaros bei elektroninių ryšių.

Detaliau apie kiekvieną sritį galima pasiskaityti minėtame Įstatyme, kurio aktualią redakciją galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklalapyje.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa ir gali būti nuginčijama.

www.amberlaw.lt

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu  This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas