Henrieta Valatkevičiūtė

Išeitinės išmokos klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 140 straipsnis.

Pagal šio straipsnio 1 dalį atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje, jei darbo sutartis nutraukiama pagal DK 129 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės), kaip yra skaitytojo atveju, arba pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą (likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo).

Tokiu atveju atleistam darbuotojui, šiuo atveju ir skaitytojui, priklauso jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, apskaičiuojama pagal jo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:

1) iki dvylikos mėnesių - vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių - dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių - trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių - keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių - šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

To paties straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada darbuotojui yra išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, neatsižvelgiant į jo darbo stažą toje darbovietėje. Tokio dydžio išeitinė yra mokama tais atvejais, kai darbo sutartis yra nutraukiama be darbuotojo kaltės, bet ne pagal aukščiau paminėtus DK straipsnius.

Tai yra atvejai, kad darbo sutartis nutraukiama pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (darbuotojo prašymu dėl darbuotojo ligos ar neįgalumo, trukdančio tinkamai atlikti darbą, arba dėl kitų svarbių priežasčių, nustatytų kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį).

Arba pagal DK 128 straipsnį (darbuotojo prašymu, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis).

Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, t. y. darbuotojo iniciatyva, išeitinė išmoka nėra mokama. Todėl šiuo atveju nepaisant to, kad skaitytojui priklausytų išeitinė išmoka dėl to, jog jo darbo sutartis būtų nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jei skaitytojas įspėjimo laikotarpiu parašytų prašymą atleisti jį iš savo noru, išeitinė išmoka jam nepriklausytų.

Tokioje situacijoje išeitinė išmoka, nutraukiant sutartį anksčiau nei 2009 m. balandžio 16 dieną, skaitytojui galėtų būti išmokėta tik tokiu atveju, jei darbo sutartis būtų nutraukta pagal DK 125 straipsnį, t. y. šalių susitarimu.

Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu viena darbo sutarties šalis raštu pasiūlo kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo.

Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijos, nepanaudotų atostogų suteikimas ir kt.). Tokiu atveju skaitytojas galėtų gauti išeitinę kompensaciją, išeidamas iš darbo anksčiau nei 2009 m. balandžio 16 dieną, jei susitars su darbdaviu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu abiems sutarties šalims priimtinomis sąlygomis.

Daugiau panašių konsultacijų:

• Ar priklauso išeitinė kompensacija savo noru išėjus į senatvės pensiją?
• Ar „Snoro“ darbuotojai gaus išeitines kompensacijas?
• Išeitinė kompensacija darbuotojams įmonei iškėlus bankroto bylą
• Teisinė konsultacija. Išeitinės kompensacijos išieškojimas
• Ar įmonės restruktūrizavimo atveju priklauso išeitinė kompensacija?
• Teisinė konsultacija. Atleidimas iš darbo ir išeitinė kompensacija
• Išeitinė kompensacija išėjus iš darbo, kurį dirbti uždraudė medicininė komisija
• Ar galiu prašyti darbdavio išeitinės kompensacijos?
• Teisinė konsultacija. Išeitinė kompensacija direktoriui
• Teisinė konsultacija. Negaunu išeitinės kompensacijos

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa ir gali būti nuginčijama.

www.amberlaw.lt

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas