Henrieta Valatkevičiūtė

Klausimas. Dirbu kavinėje barmene 11 metų. Darbdavys kavinę uždarys, o darbuotojus atleis. Apie atleidimą prieš du mėn. nebuvome įspėti. Man siūlomas darbas prekybos kioske, kuriame prekiaujama alumi. Aš šio darbo dirbti negaliu, dėl stuburo išvaržos negaliu sunkiai kelti. Darbdavys sako, kad tokiu atveju aš netenku išeitinių pagal DK 129 straipsnį, kadangi jis siūlė darbą, o aš atsisakiau. Ar teisus darbdavys?

Atsakymas. Darbo sutarties sąlygų pakeitimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 120 straipsnis.

Būtinosios darbo sutarties sąlygos, vadovaujantis DK 120 str. 2 dalimi, gali būti keičiamos tik esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. Visuotinai pripažįstamos būtinosios darbo sutarties sąlygos yra darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) bei darbo funkcijos (atitinkamos profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba atitinkamos pareigos).

Deja, ką reiškia sąvoka „išankstinis sutikimas“, t. y. prieš kiek laiko darbuotojas turi raštiškai sutikti su darbo sąlygų pakeitimu iki jų pakeitimo, DK niekur nekonkretizuojama, todėl praktikoje įmanomi ir tokie atvejai, kai darbuotojas apie darbo sutarties pakeitimą įspėjamas dieną prieš ją pakeičiant, nes formalaus įstatyme nurodyti termino nėra.

Vadovaujantis bendraisiais teisės principais, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, darbuotojas turėtų būti įspėjamas apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą prieš protingą terminą ir turėtų turėti protingą laiko terminą savo sutikimui/nesutikimui pareikšti. Bet kokiu atveju svarbiausia, kad keičiant šias sutarties sąlygas išankstinis darbuotojo sutikimas būtų, kitaip toks darbo sutarties sąlygų pakeitimas būtų neteisėtas.

Todėl šiuo atveju, jei skaitytojai siūlomas kitas darbas yra kitoje darbovietėje, nei numatyta jos darbo sutartyje, arba siūlomos kitos pareigos, nei numatyta darbo sutartyje, reikalingas jos raštiškas sutikimas dėl tokio darbo sutarties sąlygų pakeitimo.

Jei darbuotojas nesutinka dirbti pasikeitus darbo sutarties sąlygoms, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį, t. y. darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.

Tai reiškia, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra ne darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (tai yra tik darbo sutarties nutraukimo priežastis), o aplinkybės, nurodytos DK 129 straipsnio dispozicijoje.

Darbdaviui reikės įrodyti, kad buvo svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį, laikytis atleidimo iš darbo taisyklių (įspėti prieš tam tikrą terminą, įspėjimo metu siūlyti darbuotojui kitas galimas darbo vietas ir pan.) bei darbuotojui numatytų garantijų (tame tarpe ir išeitinės išmokos išmokėjimo). Apie šį darbo sutarties nutraukimą, jo tvarką, pagrindus, įspėjimo terminus ir kt. jau buvo konsultuota 2008 m. lapkričio 20 dieną.

Tik noriu pabrėžti, kad tokiu atveju darbo sutarties nutraukimui neužtenka vien priežasties, jog darbuotojas atsisakė dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis.

Ir tokiu atveju darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, susijusių su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe, taip pat dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų (pvz. etatų mažinimas) ir pan., o taip pat laikydamasis darbo sutarties nutraukimo tvarkos, apie kurią galima paskaityti minėtoje konsultacijoje.

Čia atkreiptinas dėmesys, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, pagal įstatymą turi pareigą ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iš darbo dienos imtinai.

Pagal šią teisės normą nereikalaujama suteikti darbuotojui lygiavertį darbą. Darbdavys turėtų pasiūlyti darbuotojui kitą darbą, atsižvelgdama į jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją. Jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turi pasiūlyti kokį nors kitą darbą, kurį darbuotojas pagal savo sugebėjimus ir sveikatos būklę galėtų dirbti.

Tai, kad darbuotojas nesutinka dirbti jam pasiūlyto darbo, nėra pagrindas nemokėti jam priklausančios išeitinės išmokos pagal DK 140 straipsnį. Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį (atleidimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės), atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje (iki 12 mėnesių - 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio; nuo 12 iki 36 mėnesių - 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; nuo 36 iki 60 mėnesių - 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; nuo 60 iki 120 mėnesių - 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; nuo 120 iki 240 mėnesių – 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; daugiau kaip 240 mėnesių - 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio). Šiuo atveju skaitytojai priklausytų 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.

Šioje situacijoje pažymėtinas dar vienas aspektas. Jei skaitytoja nesutiks dirbti kito jai siūlomo darbo, o įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu jau bus panaikinta jos darbo vieta (pareigybė) ir darbdavys neturės galimybių suteikti jai darbo, tuomet darbdavys turi teisę skelbti prastovą.

Tokiu atveju apmokėjimą už prastovą reglamentuoja DK 195 straipsnis. Prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą.

Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.

Jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam mokama ne mažiau kaip trisdešimt procentų Vyriausybės nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa ir gali būti nuginčijama. 

www.amberlaw.lt

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu  This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas