Rasa Rukšėnaitė

Klausimas. Situacija tokia. Seneliai turi 14 arų žemės sklypą ir man nori padovanoti 4 arus nedidelio namelio statybai. Sklypo dalinimas užimtų labai daug laiko. Kaip suprantu, seneliai man galėtų padovanoti tuos 4 arus ir nedalinant sklypo.

Tokiu atveju sklypas mano seneliams ir man priklausytu bendros dalinės nuosavybės teise. Seneliai turi dvi dukras: mano mamą ir jos seserį, kuri turi dvi dukras.

Ar mamos sesuo ir mano pusseserės galėtų prieštarauti tokiam seneliu sprendimui? Ir jei pasistatyčiau namuką tame sklype, po seneliu mirties, kai viskas atiteks mano mamai ir jos seseriai, ar mamos sesuo galėtų turėti pretenzijų į sklypo plotą, kur stovi mano namukas?

Atsakymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, Jūsų seneliai gali laisvai, savo nuožiūra disponuoti nuosavybės teise jiems priklausančiu turtu. Jų dukterys ar kiti asmenys negali jiems uždrausti parduoti, padovanoti ar kitaip perleisti jiems priklausantį turtą ar jo dalį.

CK 4.75 straipsnyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Todėl neužtenka tik padovanoti žemės sklypo dalį.

Taip pat yra būtina, kad būtų gautas kitų bendraturčių (t.y. Jūsų senelių) pritarimas pastato statyboms bei susitarta dėl tolesnio jo naudojimo (t.y. kaip bus patenkama į sklypo dalį, kurioje yra namas, kaip bus tiesiamos komunikacijos ir pan.). Tokį susitarimą galima įforminti raštu, kad jis taptų privalomas ir senelių turto paveldėtojams.

Pastebėtina, kad bendrosios nuosavybės instituto esmė yra ta, kad bendraturčio valdomo turto konkrečios dalys nėra žinomos, t.y. valdant sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise yra tik žinomos abstrakčios sklypo dalys (pusė, viena penktoji ar pan.), o ne konkrečios jo vietos.

Todėl dovanodami 4 arų sklypą, seneliai padovanotų ne konkrečią keturių arų sklypo dalį, o tik nuosavybės teisę į 4 arus bendrame 14 arų plote.

Toks neapibrėžtumas (lyginant jį su atveju, jeigu iš keturiolikos arų sklypo būtų atskirtas keturių arų plotas ir įregistruotas kaip atskiras sklypas), ypač pasikeitus bendraturčiams, galėtų sukelti ginčus tarp bendraturčių.

Aukščiau pateikta informacija yra bendro pobūdžio konsultacija ir negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar konsultacija, pritaikyta konkrečiam atvejui. Dėl konsultacijų konkrečiais klausimais patariame kreipkitės į „Teisės tilto“ teisininkus.

 Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas