Lina Simonaitytė-Venckuvienė

Paskutiniu metu sklido kalbos, kad norima šiais darbuotojais atsikratyti, nes toje vietoje, kur randasi įmonės padalinys numatomas statyti namas. Įmonės darbo profilis – statyba. Kol bus statomas daugiaaukštis namas šito padalinio panaikinti negalima (namui statyti vietos užtenka), nes tai yra padalinys, kuriame gaminama statybinė medžiaga statyboms.

Įmonė savo darbuotojams pateikė „Kalėdinę dovaną“. Vietoj to, kad jie būtų atleisti pagal DK 129 str. su išeitinėmis pašalpomis, jiems siūloma parašyti prašymus išėjimui iš darbo savo noru. Už tai vietoje išeitinių pašalpų, jie galės už nedidelę kainą (keli šimtai litų) nusipirkti transporto priemones su kuriomis jie dirba. Sakoma, kad jiems įsigijus verslo liudijimus, įmonė juos samdys dirbti.

Tačiau žinome, kad transporto paslaugoms verslo liudijimai neišduodami, išduodamos licencijos tik įregistruotoms įmonėms, todėl turėsime daug nepatogumų. Transporto priemonės pakankamai senos, o ir žmonės nevienodi, vieni sugeba versti savo verslu, kiti nelabai.

Kovoti su šia įmone nėra prasmės, kadangi dar prieš dešimtį metų taip pat nupirkus šitos įmonės pagrindinį akcijų paketą, buvo susidorota su tarnautojais. Įmonės akcininkai yra Lietuvos visuomenei gerai žinomi žmonės ir neįkandami.

Klausimas būtų toks: kaip apiforminti išėjimo iš darbo dokumentus, kad nebūtum dar daugiau apgautas, ta prasme paliktum be kompensacijos už atostogas, ar užsikoręs ant savo sprando kokią seną transporto priemonę, dar turėtum papildomų rūpesčių“, - klausia Verslosavaite.lt skaitytoja. Į klausimą atsako teisininkė Lina Simonaitytė.

Situacija kebli ir sunku vertinti, ką siūlo darbdavys, tačiau tam, kad Jūsų vyras jaustųsi saugus, jam geriau elgtis pagal įstatymą ir taip, kaip jam sako jo logiškas protas.

Jūsų vyras yra labai ilgai įmonėje išdirbęs darbuotojas, nepanaudojęs savo atostogų, todėl, jeigu jis būtų atleistas pagal Darbo kodekso 129 straipsnį, tai jis gautų ne tik išmokas už nepanaudotas atostogas, bet ir keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Tai yra geriausias atleidimo variantas. Jeigu jis nenori bylinėtis, o darbdavys linkęs nusileisti tam, kad jis nesibylinėtų, jis gali bandyti tartis su darbdaviu, kad būtų atleistas pagal Darbo kodekso 125 straipsnį („Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu“), kuriame parašyta:

„Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).“

Taigi sutartyje su darbdaviu vyras gali susitarti, kad darbdavys sumokės mažesnę išeitinę kompensaciją (tuomet ir vyras, ir darbdavys bus patenkinti, nes vyrui nereikės kreiptis į teismą ir tokiu būdu sutaupysite ir savo nervus, ir laiką, o darbdavys bus laimingas, nes mažiau sumokės). Svarbiausia, kad vyras aiškiai viską susitartų (ir būtinai raštiškai), kad turėtų tinkamus įrodymus teisme, jeigu darbdavys apgautų.

Jeigu vyras parašys prašymą dėl išėjimo iš darbo (Darbo kodekso 127 straipsnis), jis negaus išeitinės išmokos, nors tiek metų dirbo vienam darbdaviui. Pasvarstykite ar jam verta nusileisti, gal atsiras daugiau tokių bendradarbių kaip jis ir nuspręs pakovoti prieš darbdavį visi kartu, kreipdamiesi į teismą arba bent jau pradžiai pas teisininką (juk yra valstybės garantuojama nemokama pirminė teisinė pagalba), kuris tiksliai įvertins situaciją ir patars kaip geriau elgtis.

Vyro ir darbdavio santykiai yra darbiniai, todėl darbdavys turi ir atsiskaityti kaip darbdavys su darbuotoju. Atsiskaitymas turi būti piniginis (Darbo kodekso 186 straipsnis), ir jokių pažadų apie ateityje galimus verslus ar samdymus negali būti. Šioje situacijoje galbūt reikėtų vadovautis principu „geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje“.

Dar kartą noriu pabrėžti, kad šioje situacijoje geriau papildomai pasikonsultuoti ir detaliau aptarti Jūsų vyro situaciją ir įmonės, kurioje jis dirba esamą padėtį, tiesiogiai su teisininku, nes situacija labai neaiški.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa  ir gali būti nuginčijama.

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas