Beata Karbutovič

Atsakymas. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, jei darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

Neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), t. y. pravaikšta, traktuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojos neatvykimas į darbą, pasibaigus atostogoms, yra be svarbių priežasčių, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį vadovaudamasis DK 136 str. 3 d. 2 p.

Tačiau darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį šiuo pagrindu (darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių), privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių.

Atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju atleidimas iš darbo yra laikomas drausmine nuobauda už pravaikštą, būtina teisingai įforminti tokios nuobaudos paskyrimą. Šioje situacijoje darbdavys privalo:

1. įmonės vadovas turi surašyti aktą dėl darbuotojo neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių. Tokį aktą turi pasirašyti įmonės vadovas ir dar 2–3 liudininkai (gali būti įmonės darbuotojai), kurie vėliau galėtų paliudyti, jog to darbuotojo iš tiesų nebuvo darbe;

2. surašius tokį aktą, jo kopiją su įmonės vadovo raštišku reikalavimu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo registruotu laišku (geriausia būtų su įteikimu) reikia siųsti darbuotojui į jo gyvenamąją vietą.

Svarbu reikalavime nurodyti, kokiu konkrečiu pažeidimu įtariamas darbuotojas, pažeidimo datą ir pan., taip pat nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti (pvz.: 7 kalendorines dienas nuo reikalavimo gavimo ar pan.);

3. per nustatytą terminą negavus raštiško darbuotojo pasiaiškinimo, įmonės vadovas turi teisę priimti įsakymą dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – už atitinkamą darbo drausmės pažeidimą atitinkamam darbuotojui skyrimo.

Paprastai su tokiu įsakymu darbuotojas turi būti supažindinamas pasirašytinai, darbuotojui atsisakius pasirašyti, dalyvaujant liudytojams reikėtų surašyti aktą, kad jis su įsakymu supažindintas, bet pasirašyti atsisakė.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa ir gali būti nuginčijama.

www.amberlaw.lt

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas