B. Karbutovič

Atsakymas. Darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentuoja Darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnis.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą  darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis 129 ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.

DK numato du atvejus, kai darbdaviui leidžiama nutraukti terminuotą darbo sutartį prieš terminą, nesant darbuotojo kaltės:

1) darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis DK 129 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą;

2) darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.

Terminuotą darbo sutartį pirmuoju pagrindu darbdavys gali nutraukti tik esant svarbioms bei teisėtoms priežastims (svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe ir kt.) ir tik ypatingais atvejais (jei darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus).

Pažymėtina, kad aptariamuoju atveju darbdavys nutraukti terminuotą darbo sutartį gali tik laikydamasis DK 130 straipsnio nuostatų, t.y. tik raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius apie darbo sutarties nutraukimą.

Antruoju iš paminėtų atvejų terminuotos darbo sutarties nutraukimas yra darbdavio prerogatyva. Darbdavys, laikydamasis nustatytų reikalavimų, turi teisę bet kada nutraukti terminuotą darbo sutartį prieš jos termino pasibaigimą, sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.

Nutraukdamas terminuotą darbo sutartį šiuo pagrindu, darbdavys neprivalo darbo sutarties nutraukimo pagrįsti kokiomis nors priežastimis, taip pat neprivalo darbuotojo įspėti apie darbo sutarties nutraukimą, nėra saistomas galimybės perkelti darbuotoją į kitą darbą buvimu ar nebuvimu.

Nutraukiant terminuotą darbo sutartį aptariamuoju pagrindu, be kita ko, netaikytinos DK 130 straipsnio nuostatos apie įspėjimą. Kita vertus, darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį aptariamuoju pagrindu, privalo laikytis teisės normų, nustatančių garantijas darbuotojams ir panašių reikalavimų.

Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, išskyrus atvejį, kai nutraukiama terminuota darbo sutartis ir darbuotojui išmokamas vidutinis darbo užmokestis už likusį darbo sutarties galiojimo laiką, pagal įstatymą turi pareigą ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą.

Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iš darbo dienos imtinai.

Įstatymas nereikalauja, kad atleidžiamą iš darbo darbuotoją darbdavys perkeltų būtent į analogišką buvusiajam termino požiūriu darbą. Taigi įspėtam apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojui, dirbančiam pagal terminuotą darbo sutartį, darbdavys privalo siūlyti ir neterminuoto pobūdžio darbą.

DK 140 straipsnis nustato, kad nutraukus darbo sutartį pagal 129 straipsnį, tame tarpe ir pagal 129 str. 4 dalį, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoką atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa ir gali būti nuginčijama.

www.amberlaw.lt

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas