Lina Simonaitytė-Venckuvienė

Klausimas. Dirbanti vieniša mama, auginanti mažametį vaiką, gąsdinama susidorojimu, jei neišeis iš darbo savo noru. Viskas prasidėjo nuo to, kad padirbusi vos pusmetį naujajame darbe, vieniša mama susirgo ir dėl ligos į darbą neatvyko beveik dvi savaites. Kadangi vaiko tėvas alimentų nemoka, darbas moteriai ir jos vaikui yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Antstoliai be ypatingų prašymų veiksmų nesiima. Taigi kaip šioje situacijoje neprarasti darbo?

Atsakymas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 132 straipsnį su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės. Taigi tikriausiai dėl to darbdavys nori, kad Ji išeitų iš darbo savo noru (tuomet dar gi jis mokėtų ir mažesnę išeitinę išmoką lyginant su ta, kurią Ji gautų, jei išeitų iš darbo ne savo noru).

Taip pat pagal šio įstatymo 135 straipsnį, kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų.

Taigi įstatymas yra Jos pusėje, todėl darbuotoja turėtų nenusileisti darbdavio reikalavimams, nes nukentės Ji pati. Jeigu yra grasinama, reikėtų kreiptis į policiją ar darbo inspekciją. Galbūt tai šiek tiek išgąsdintų darbdavį.

Antstoliai privalo imtis veiksmų ir išreikalauti iš tėvo alimentus, jeigu yra priimtas teismo sprendimas dėl alimentų mokėjimo ir motina pateikė vykdomąjį raštą. Jeigu vyras nemoka alimentų, tai galima prašyti antstolio, kad šis padarytų automatinį pinigų pervedimą nuo jo atlyginimo.

Už alimentų nemokėjimą tėvui gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamojo kodekso 164 straipsnis numato: „Tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“ Taigi motina gali rašyti pareiškimą policijoje.

Be to, Civilinio proceso kodekso 742 straipsnis numato, kad jeigu asmuo, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, šių išmokų nemoka ir nedirba arba išlaikymo įsiskolinimo negalima išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko turtą.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu jau galioja Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas, kur teigiama, kad yra įkurtas vaikų išlaikymo fondas. Fondas išmoka vaikams alimentus ir po to prisiteisia iš skolininko skolą.

Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį.

Į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo.

Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą.

Antstolis, vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, turi išduoti išieškotojui nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. Šį įstatymą galite rasti čia.

Jeigu nepavyktų gauti išmokų vaikui nei iš fondo, nei iš tėvo, siūlyčiau papildomai kreiptis bent jau nemokamos teisinės pagalbos dėl alimentų mokėjimo. Tuo tarpu dėl neatleidimo iš darbo moteris pati turėtų nuspręsti, ar toliau kovoti su darbdaviu (net jei ji laimėtų, manau, psichologinė darbo aplinka būtų nepatenkinama) arba tiesiog išeiti iš darbo, bet susitarti su darbdaviu (raštiškai!) dėl abiems priimtinos išeitinės kompensacijos.

Šioje situacijoje žmogus turi pats įvertinti savo sveikatos būseną, psichologinę stiprybę ir priimti teisingiausią sprendimą sau pačiam.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa ir gali būti nuginčijama.
 

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas