Lina Simonaitytė–Venckuvienė

Darbo kodekso 136 straipsnyje numatyti atvejai, kuomet darbdavio iniciatyva gali būti nutraukiama darbo sutartis be įspėjimo:

„3. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:

   1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

   2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

4. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius).“

Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

   1) pastaba;

   2) papeikimas;

   3) atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis).

Darbo drausmės pažeidimas (234 straipsnis) yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojų pareigos yra (228 str.) dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 239 straipsnį draudžiama skirti kelias drausmines nuobaudas už vieną darbo drausmės pažeidimą: „Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai.“ Todėl šioje situacijoje reikėtų įvertinti, ar iš tikrųjų nebuvo už konkretų darbo drausmės pažeidimą pritaikytos dvi drausminės nuobaudos (papeikimas ir atleidimas iš darbo).

Darbo kodekso 235 straipsnis nurodo, kas yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, remiantis kuriuo darbdavys turi teisę iš karto atleisti darbuotoją:

„1. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

2. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma:

   1) neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;

   2) valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei;

   3) dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis;

   4) pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas;

   5) moterų ir vyrų lygių teisų pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų;

   6) atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas;

   7) veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

   8) tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai;

   9) neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);

   10) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;

   11) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka“.

Drausminę nuobaudą galima pirmiausiai apskųsti darbo ginčų komisijai (per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės), o jei darbuotojas nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu, per keturiolika dienų gali kreiptis su ieškiniu į teismą.

Darbo ginčą nagrinėjantis organas (darbo ginčų komisija ar teismas) turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos.

Situacija yra pateikta neaiškiai (neaišku kaip darbdavys prašyme pasiaiškinti įvardino pažeidimus), sunku ją tinkamai įvertinti, todėl reikėtų papildomos teisinės konsultacijos. Tačiau akivaizdu, kad negali būti skiriama nuobauda, jeigu darbuotojas nekaltas arba jo nusižengimas nesusijęs su jo pareigomis. Jūsų gautas papeikimas galėjo būti pelnytas, jeigu Jūs iš tiesų nerūpestingai atliekate darbo pareigas (pavyzdžiui praleidžiate daug užsakymų) ar kitaip pažeidžia darbo drausmę.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa  ir gali būti nuginčijama.

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it .

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas