Henrieta Valatkevičiūtė

Klausimas. Įmonė iš banko turi pasiėmusi terminuotą dviejų metų paskolą. Grąžinimo terminas šį mėnesį baigiasi, todėl įmonė nori pratęsti paskolos sutartį dar dviem metam. Tokiu būdu su banku jau dirbame ketverius metus.

Nekilnojamojo turto neturime, todėl iki šiol bankui tiko įkeistos atsargos. Palūkanas visada mokėjome laiku, bet paskolos nedengėme. Bankas neprieštaravo ir žodžiu buvo sutarta, kad pasibaigus sutarčiai galėsime pratęsti dar dviem metam. Bet, sudarant naują sutartį, bankas pareikalavo akcininkų laidavimo. Visos paskolos iš karto grąžinti neturime galimybės, o dėl laidavimo akcininkai nesutaria, nes daugumos akcininkų, kaip fizinių asmenų, nekilnojamasis turtas yra įsigytas įkeitus bankui.

Ar gali akcininkas laiduoti savo, kaip fizinio asmens, įkeistu turtu? Kokią atsakomybę neštų fizinis asmuo pagal nekilnojamojo turto įkeitimo paskolą? Ir tas pats fizinis asmuo kaip akcininkas pagal paskolos laidavimą? Gal yra kitų būdų, kaip sutarti su banku dėl sutarties pratęsimo?

Atsakymas. Visų pirma pasakytina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.882 straipsnį kreditavimo sutartis privalo būti rašytinė ir šios formos nesilaikymas kreditavimo sutartį daro negaliojančia.

Todėl žodiniai susitarimai dėl sutarties pratęsimo tam tikromis sąlygomis teisiškai neturi jokios reikšmės, jei jie nebuvo įtvirtinti raštu, kaip ankstesnės sutarties pakeitimas/pratęsimas.

Šiuo atveju, žinant, kad paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs ir bankas turi pilną teisę reikalauti grąžinti paskolą, o skolininkas nori pratęsti šį terminą, natūralu, kad bankas nori numatyti tam tikrus paskolos grąžinimo užtikrinimo mechanizmus.

CK 6.70 straipsnyje yra numatyta, jog prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Šiuo atveju teisė spręsti, koks paskolos grąžinimo užtikrinimo būdas yra priimtinas, priklauso bankui paskolos davėjui. Reikia pažymėti, kad nekilnojamojo turto įkeitimas (hipoteka) ir prievolės įvykdymo laidavimas yra skirtingi dalykai.

Jei bankas reikalauja akcininkų laidavimo paskolos sutarties vykdymui, tai nereiškia, jog bankas reikalauja akcininkų įkeisti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pagal CK 6.76 straipsnį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.

Šiuo atveju laiduotojui nereikia įkeisti konkretaus nekilnojamojo/kilnojamojo turto, jis tiesiog laiduoja už prievolės įvykdymą (paskolos grąžinimą) visu savo turtu (jei akcininkas turi sutuoktinį, privalo būti sutuoktinio sutikimas dėl laidavimo turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė).

Kalbant apie laiduotojo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, kuri turi būti rašytinė (gali būti kaip atskira sutartis, gali būti ir paskolos sutarties dalis), reikia pasakyti, kad daug priklauso nuo laidavimo sąlygų.

CK 6.81 straipsnio 1 dalis numato: kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Paprastai kreditorius (šiuo atveju bankas) turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojo, tiek iš jų abiejų kartu, nes dažniausiai jie turi prieš kreditorių solidarią atsakomybę.

Tačiau laidavimo sutartyje gali būti numatyta įvairių išimčių: laiduotojo atsakomybė gali būti subsidiari (t. y. jis atsako kreditoriui tik tada, jei iš pradžių prievolės negali įvykdyti skolininkas); laiduotojas gali būti atleidžiamas nuo laidavimo iš esmės pasikeitus skolininko prievolei ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėjus jo atsakomybei arba atsiradus kitoms laiduotojui nepalankioms aplinkybėms, jei laiduotojo sutikimo reikalavo sutarties nuostatos; laiduotojas gali būti atleidžiamas nuo laidavimo perkėlus prievolę kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė tam sutikimo, nors pagal sutartį toks sutikimas buvo būtinas ir pan.

Taigi konkretaus laidavimo sąlygas ir atsakomybę galima apibrėžti tik susipažinus su konkrečios laidavimo sutarties nuostatomis. Apibendrinant galima pasakyti, kad fiziniams asmenims (akcininkams) laidavus už įmonei suteiktos paskolos grąžinimą, jie atsakytų bankui visu savo turimu turtu paskolos ir su ja susijusių sumų (palūkanų, delspinigių ir pan.) ribose, o įvykdžius prievolę (grąžinus paskolą bankui) ar išieškojus ją iš laiduotojo/laiduotojų turto, jie įgyja tokio dydžio reikalavimą į įmonę, kurios prievolę bankui jie įvykdė. 

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa ir gali būti nuginčijama. 

www.amberlaw.lt

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar asmeninis turtas po santuokos priklauso ir sutuoktiniui?
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas