Aurelijus Šveikauskas, „EMBank“ direktoriaus pavaduotojas, valdybos narys   
2024 03 28, 12:59
Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

Image
Foto
Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kurie verslai nesiryžta priimti sprendimų investuoti į naują įrangą ar plėtrą ir įmonės lėšas laiko banko sąskaitose laukdami geresnių laikų. Tačiau ne naujiena, kad dėl infliacijos šie pinigai ilgainiui nuvertėja.

 

Aptarsime kelis būdus, kurie gali padėti įmonėms įdarbinti laisvas lėšas. Tačiau rekomenduočiau prieš pasirenkant vieną ar kitą kelią nepamiršti įsivertinti laisvų lėšų likvidumo poreikio ir grąžos kriterijų. Svarbu žinoti, kad paprastai kuo didesnės grąža, tuo didesnė rizika, įskaitant ir investicijų likvidumo riziką.

 

Investavimas į NT

 

Verslui investuojant į nekilnojamąjį turtą atsiranda galimybė gauti stabilias pajamas iš nuomos. Taip pat auganti turto vertė gali atnešti didelę grąžą ateityje. Tačiau verslui, norint teisingai pasirinkti NT objektą, reikia ne tik suprasti dabartines NT rinkos tendencijas, bet ir numatyti būsimus pokyčius. Pavyzdžiui, kai kurie komerciniai objektai miesto centre ar kitur gali būti patrauklūs dėl jų generuojamų nuolatinių pajamų ir vertės augimo perspektyvų. Klaidingas pasirinkimas – prasta investicija – ilgainiui gali duoti priešingą rezultatą, nei tikimasi. Dėl to investuojant į NT reikia atsakingai įvertinti perspektyvas, riziką ir likvidumą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad turto priežiūra, mokesčiai, rinkos svyravimai investavus į NT yra neatsiejami. Ekspertų vertinimu, komercinis NT turi didesnę atsipirkimo grąžą, bet likvidumą mažesnį nei gyvenamasis.

 

Obligacijos

 

Investavimas į obligacijas yra dar vienas būdas, kaip įmonės gali įdarbinti savo laisvas lėšas. Obligacijos, išleidžiamos tiek valstybių, tiek privačių įmonių, suteikia investuotojams galimybę uždirbti iš palūkanų. Investicijų rizika gali labai skirtis, priklausomai nuo to, kas yra obligacijų emtitentas. Vyriausybių obligacijų atveju rizika bus minimali, tačiau ji ženkliai didėja investuojant į verslo įmonių obligacijas. Verslo įmonių obligacijos gali būti užtikrintos turto užstatu, tačiau dažniausiai būna neužtikrintos.

Svarstantiems įsigyti obligacijų reikėtų įvertinti, kad vienos obligacijos gali būti išperkamos po 2, o kitos – net po 10 ar daugiau metų. Yra obligacijų, kurias pasirinkus sukauptos palūkanos išmokamos kas pusmetį ar metus, tačiau yra ir tokių, kai sukauptos palūkanos išmokamos suėjus tik visam išpirkimo terminui. Šiuo metu obligacijos gali duoti nuo 6  iki 15 proc. metinės grąžos.

 

Palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas

 

Šis investavimo būdas yra itin tinkamas įmonėms, kurios vertina finansinį saugumą ir likvidumą. Lietuvoje iki 100 tūkst. Eur banko einamojoje sąskaitoje laikomi pinigai yra apdrausti, leidžia verslui laisvai disponuoti lėšomis kasdieniams poreikiams, tačiau papildomai suteikia galimybę uždirbti palūkanas už banko sąskaitos likutį.

 

Prieš renkantis šį investavimo įrankį, reikėtų atlikti namų darbus ir pasidomėti bankų, kredito unijų sąlygomis, nes rinkoje galima rasti nemažai skirtingų pasiūlymų. Pavyzdžiui, kai kurie bankai siūlo patrauklias palūkanas, tačiau tik už gana solidžius sąskaitos likučius, tokius kaip, pavyzdžiui, 0,5 mln. Eur, kai kiti bankai siūlo patrauklias sąlygas nuo ženkliai mažesnių likučių, tarkime,  3 proc. nuo 50 tūkst. Eur likučio.

 

Verslas kasmet dėl infliacijos tik laikydamas pinigus banko sąskaitoje gali prarasti reikšmingas sumas. Laisvų lėšų įdarbinimas galėtų ne tik atsverti infliaciją, bet ir suteikti papildomą grąžą. Kiekvienas investavimo įrankis turi savo privalumų ir rizikų. Svarbu suprasti, kad nėra vieno sprendimo, tinkančio visoms įmonėms. Kiekvienas pasirinkimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į įmonės specifiką, finansinę padėtį, rinkos dinamiką ir ilgalaikius tikslus.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: