VersloSavaite.lt   
2011 03 16, 16:57
Kaip geriau, išeiti iš darbo pačiam ar būti atleistam?

Image
Agnė Razgūnienė
„Ar geriau išeiti iš darbo pačiam ar būti atleistam? Kokios išmokos man priklauso išeinant iš darbo savo noru ir kokios jei atleistų darbdavys? Taip pat įdomu, ar galiu prašyti atleisti iš darbo jei turiu nedarbingumo lapelį?“, klausia VersloSavaite.lt skaitytoja. Konsultuoja teisės įmonės UAB „Verslo gurmanai“ direktorė Agnė Razgūnienė.

 

Atsakymas. Pirmiausia reikia apibrėžti ką Jums reiškia „geriau“. Jeigu „geriau“ reiškia materialinę gerovę, tai atsakydami į pirmą klausimą atsakysime kartu ir į Jūsų antrą klausimą.

reklama

 

Nutraukiant darbo sutartį visais atvejais darbdavys turi pilnai atsiskaityti su darbuotoju, t.y. sumokėti likusį daro užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir t.t. Kalbant apie šalių valią darbo sutartį galima nutraukti:

 

- abiejų šalių susitarimu (LR DK 125 str.), tuo atveju abi šalys kartu susitaria dėl išeitinių išmokų ir kitų darbo sutarties nutraukimo sąlygų;

 

- darbuotojo pareiškimu (LR DK 127 str. 1 d.), tada darbuotojas negauna jokios išeitinės išmokos. Išlyga LR DK 127 str. 2 d. jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį, darbuotojui išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ir kolektyvinė sutartis nenustato kitaip.

 

- darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (LR DK 129 str.), tokiu atveju atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: iki dvylikos mėnesių vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;  nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; ir t.t. (LR DK 140 str. 1 d.). Jokios išmokos nemokamos darbuotojui, kai darbo sutartis nutraukta dėl jo kaltės, nors ir darbdavio iniciatyva.

 

Dėl trečio klausimo. Prašyti atleisti iš darbo galite  ir esant nedarbingumui, bet reikia atsižvelgti į LR DK nuostatas dėl darbdavio įspėjimo termino.

 

Aukščiau pateiktoje informacijoje yra pateikti UAB „Verslo gurmanai“ teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktiko analize. Šis straipsnis negali būti laikomas oficialia teisine išvada. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju prašome kreiptis į UAB „Verslo gurmanai“ teisininkus.

 

 

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą

Verslosavaite.lt

 

 



 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: