Šie metai atneša spartesnio ekonomikos atsigavimo viltį. Energijos kainų šokas išsikvėpė, o infliacija atsitraukia, taip atgaivindama gyventojų perkamąją galią. Vyrauja vis tvirtesnis įsitikinimas, kad centriniai bankai jau tuoj tuoj pradės mažinti palūkanas.

Keli pastarieji metai buvo ekonominių sukrėtimų laikotarpis. Viskas prasidėjo nuo pandemijos, kai ekonomika buvo tiesiog sustojusi, po kurios turėjome metus atokvėpio.

„Swedbank“ ekonomistai mato daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų ir gerina daugelio šalių augimo prognozes. Pagrindinės rizikos išlieka susijusios su geopolitiniais procesais, protekcionizmu bei galimomis ekonominės politikos klaidomis.

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų normų nesumažino, tačiau labai tikėtina, kad tai padarys sekančio valdančios tarybos susitikimo metu birželį. Sparčiai mažėjant infliacijai ir neatsigaunant ekonomikos augimui nebelieka priežasčių laikyti palūkanas aukščiausiame lygyje per pastaruosius du dešimtmečius.

Nuo šio dešimtmečio pradžios Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių pagal finansinių technologijų („fintech“) indeksą. Kaip pastebi finansų ekspertai, per sąlyginai nedaug metų Lietuva šiame sektoriuje susikūrė visą pluoštą pranašumų prieš kitas, kur kas didesnes pasaulio valstybes ir pirmavimas vystant šį sektorių ateityje neš dar daugiau naudos, kadangi prognozuojama, kad vien šiemet „fintech” naudotoju jau bus kas antras pasaulio gyventojas.

Bankrotas dažniausiai vis dar siejamas su nusistovėjusia sudėtinga teisine procedūra ir įgyvendinimo tvarka, pamirštant teisminio bankroto alternatyvą – bankroto procesą ne teismo tvarka. O kaip tik ši alternatyva gali būti pranašesnė ir dėl mažesnės trukmės, ir dėl mažesnių kaštų, tvirtina advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė, Transporto industrijos grupės vadovė Žydrūnė Stuglytė.

Retai pasitaikantis dėsningumas, kai vienu metu akcijų ir aukso kainos siektų aukštumas, kaip tik stebimas šiuo metu. Tai nėra geras ženklas akcijoms. Kita vertus, gerų žinių turėtų atnešti centrinių bankų Europoje ir JAV planuojami bazinių palūkanų mažinimai šią vasarą.

Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kurie verslai nesiryžta priimti sprendimų investuoti į naują įrangą ar plėtrą ir įmonės lėšas laiko banko sąskaitose laukdami geresnių laikų. Tačiau ne naujiena, kad dėl infliacijos šie pinigai ilgainiui nuvertėja.

Dažnas darbuotojas svajoja apie algos pakėlimą, tačiau stokoja įgūdžių, kaip to pasiekti. Neretai kliūtimi tampa stresas, nepasitikėjimas savimi ar nežinojimas kaip pradėti pokalbį su darbdaviu. Ekspertė ramina ir dalijasi trimis patarimais, kurie gali padėti gauti norimą atlyginimą.

Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei socialinius pokyčius, kurie nebuvo tik teigiami.

Naujausias trečiadienį, kovo 27 d., pasirodęs Europos Komisijos verslo ir vartotojų lūkesčių tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai išlieka didžiausi optimistai Europos Sąjungoje, o estai – vieni didžiausių pesimistų.

Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų (JT) paskelbta „Pasaulio laimės ataskaita“, kaip ir kiekvienais metais, indikuoja apie pasaulio, o tuo pačiu ir Lietuvos, progresą laimės link. Bendroje ataskaitoje Lietuva pakilo vienu laipteliu aukštyn į rekordiškai aukštą - 19-ąją vietą. Palyginimui, prieš dešimt metų, buvome 71-oje vietoje.

Lietuvos paštas dalinasi atsakymais į aktualiausių klausimų penketą, kuriuos užduoda siuntų laukiantys klientai.

Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia, bet tai, ką lengviausia pamatuoti – pinigus.

Eksportuojančios Lietuvos įmonės vis dažniau susiduria su naujomis užsienio įmonių ar verslo partnerių sąlygomis – reikalavimais pateikti su veiklos tvarumu susijusius duomenis. Todėl verslas, norėdamas išmokti vertinti ir nustatyti savo veiklos poveikį tvarumo srityje, dažniausiai kreipiasi į tvarumo konsultantus. Jie pastebi, kad neretai kreipiamasi per vėlai, kai iki būtinumo pateikti tvarumo duomenis jau būna likę itin mažai laiko.

2022 m. infliacijos šokas paliko reikšmingų pėdsakų tiek makroekonominiu, tiek įmonių finansų lygmeniu. Ekonomikos dalyviai tiesiogiai patyrė sąnaudų spaudimą ir perkamosios galios praradimus.

Skyrybos tiek asmeniniame gyvenime, tiek verslo santykiuose yra sudėtingas ir daug neigiamų emocijų keliantis procesas. Ir nesvarbu, ar skiriasi žinomi asmenys, ar nuostolių dydis siekia milijonus, o gal tik centus, išdavystės faktas yra visiems vienodai skaudus.

Kasmet, ypač pajamas deklaruojantiems pirmuosius kartus, deklaravimo sezonas virsta nedidele loterija – teks susimokėti papildomai ar pavyks susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau spėlioti neverta, o ir ne visuomet paranku, tad aptarkime, kada reikėtų būti pasiruošus susimokėti, o kada – atgauti permoką.

Kasmet publikuojamame „Mercer“ globaliame pensijų indekse Nyderlandai ir Danija kelerius metus iš eilės yra tituluojamos kaip šalys, turinčios vienas geriausių pensijų sistemų pasaulyje. Apie tai, ko iš šių dviejų valstybių galėtų pasimokyti Lietuvos gyventojai, pasakoja Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Gyvename laikmečiu, kai 12-metis paauglys, pažiūrėjęs filmuką internete, gali įsilaužti į įmonės IT sistemas, o dirbtinio intelekto sugeneruotas įmonės vadovo veidas skambučio metu gali paprašyti pervesti milijonines sumas į sukčių sąskaitą. Kokios verslo galimybės nepaslysti ir atsilaikyti pasaulyje, kuriame kibernetiniu nusikaltėliu gali tapti praktiškai bet kas, turintis priešiškų ketinimų?