Pastebimai išaugusi Europos gynybos pramonės įmonių vertė akcijų biržose iliustruoja svarbius pokyčius. Į gynybos sektorių atsigręžė ne tik politikai, bet ir finansinės institucijos bei investuotojai. Europos Komisijos planas „ReArm Europe“ iki 2030 metų sutelks per 800 mlrd. eurų Bendrijos parengties užtikrinimui.

Lietuvos verslo forume teisės firmos „Sorainen“ inicijuota apklausa atskleidė: šiandien verslas jaučiasi pakankamai stabiliai, bet mato ribotą valdžios ir verslo partnerystės potencialą bei didėjančią pilietinės lyderystės svarbą.

„Swedbank“ duomenimis, per šių metų „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną banko klientai, apsipirkdami Lietuvos interneto parduotuvėse, išleido 15 mln. eurų (pernai – 12,6 mln. eurų).

Inovacijų agentūros analizė rodo, kad Lietuvos regionuose ryškėja aiškios ekonominės specializacijos ir lyderiaujantys sektoriai. Regionuose besitelkiančių verslų našumas šalies vidurkį viršija net iki 191 proc. Tokie lyderiai ne tik didina regionų ekonominį atsparumą, bet ir pritraukia talentus bei augina šalies eksporto potencialą.

Nors augančias išlaidas maistui ir toliau jaučia didžioji dalis Lietuvos gyventojų, savo apsipirkimo įpročius jie yra priversti keisti rečiau, rodo kasmetinė „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa. Pasak ekspertų, pirkėjai prisitaiko prie naujų kainų bei daugiau dėmesio skiria pirkinių krepšelio planavimui.

Per devynis 2025 m. mėnesius SBA tekstilės grupė „Utenos trikotažas“ toliau tęsė augimą – įmonių grupės pajamos išaugo 30,7% ir pasiekė 15,9 mln. eurų. Eksportas sudarė 80,7 proc. visų pardavimų.

Spalio mėnesį pirmą kartą surengtuose „The Legal 500 Central and Eastern Europe Awards 2025“ apdovanojimuose paskelbtos geriausios teisės firmos ir teisininkai iš viso regiono. Metų teisės firmos Lietuvoje titulą pelnė „Sorainen“.

Gyventojai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, galės patogiau tvarkyti savo pajamas ir mokesčius — Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Artea“ bankas pristato Smulkiojo verslininko sąskaitą.

Kaune – nauja vieta visiems, kurie domisi mada, tvarumu ir originalumu. Rugsėjo pabaigoje prekybos miestelyje „Urmas“ pradėjo veikti „LOOPTEX“ žiedinės mados centras – unikali erdvė, kurioje drabužių, avalynės ir aksesuarų mylėtojai galės ne tik įsigyti stilingų radinių, bet ir priduoti, padovanoti savo daiktus.

Šiemet priimtos pensijų reformos pasekmės lietuvių ateičiai gali būti itin skaudžios, jei pasitvirtintų naujausi ekonomistų scenarijai. Skaičiuojama, kad net 60 proc. (apie 1,2 mlrd. eurų) gyventojų atsiimtų lėšų gali būti skirtos vartojimo reikmėms – kasdieniams pirkiniams įsigyti.

„Omniva“ Vilniuje ir Kaune pradeda kurjerių-partnerių paiešką. Bendrovė išbando naują paslaugos modelį – atvirą kurjerių tinklą (angl. Crowd Delivery), veikiantį panašiai kaip maisto pristatymo platformos.

Kuo aukštesnis įmonės vadovo finansinis raštingumas – tuo didesnė tikimybė, jog ši pradės eksportuoti, plės veiklą tarptautiniu mastu, stiprins valstybę, kurioje veikia. Tokios išvados pateiktos 2025 m. viduryje paviešintame Malagos universiteto mokslininkų tyrime, o šis faktas – ypač aktualus Lietuvai. Nors pastarojo meto tendencijos rodo, kad visų lietuvių finansinis raštingumas tobulėja, šalies smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) vadovams dar tikrai yra kur pasitempti.

Įsigaliojus JAV muitams, jų poveikį vis labiau jaučia vartotojai. Nors didesnę dalį tarifų naštos kol kas prisiėmė verslas, prasidėjus rudeniui jie vis dažniau gali būti perkeliami ant amerikiečių vartotojų pečių.

Per metus padaugėjo gyventojų, laikančių save vidurinės klasės atstovais, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Jai save priskiria 55 proc. respondentų – 4 proc. punktais daugiau nei pernai. Šią tendenciją rodo ir objektyvūs ekonominiai duomenys, gyventojų pajamos ir turtas nuosekliai auga.

Nepaisant įspūdingų technologijų milžinių ketvirčio rezultatų, finansų rinkos JAV laikosi atsargumo. Sezoniniai veiksniai, sumažėję investavimo srautai ir makroekonominis neapibrėžtumas didina korekcijos tikimybę. Tuo pat metu investuotojai akylai stebi centrinių bankų sprendimus ir geopolitikos poveikį valiutų, obligacijų bei žaliavų rinkoms.

Pastarosios savaitės pasaulio grūdų rinkoje buvo visapusiškai neramios: kol dalis Europos susiduria su kritulių gausos nulemtais iššūkiais, kitapus Atlanto įvesti padidintų tarifų muitai siunčia aiškius signalus grūdų kainoms. Tampa aišku: geopolitiniai veiksniai grįžta į pasaulinę sceną ir vėl taria savo žodį.

Pavasarį pristačiusi pirmuosius bankomatus sostinėje, finansinių technologijų bendrovė „Paysera“ tęsia tinklo plėtrą. Nauji, be mokėjimo kortelių veikiantys bankomatai, kuriuose galima išsigryninti ir įnešti pinigus, pradėjo veikti Kaune ir Klaipėdoje.

Nuo praėjusių metų vasaros Europos Centrinis Bankas (ECB) bazines palūkanų normas sumažino perpus – 2 procentiniais punktais. Rytoj bus priimtas sprendimas palūkanų normų nebemažinti, tačiau labai tikėtina, kad tai tik laikinas stabtelėjimas, o rudenį palūkanos bus vėl mažinamos.

Sulaukėme dar vieno epizodo D. Trumpo muitų karų sagoje. D. Trump Europai grasina nuo rugpjūčio 1 d. įvesti net 30% muitų tarifus. Tuo tarpu, Europos Sąjungai vis dar sunku atrasti paveikų būdą progresui šiose derybose pasiekti.

Vasara – tai ne tik atostogų ir poilsio laikotarpis, bet ir metas, kai daugelio šalies gyventojų finansinė padėtis patiria sezoninių pokyčių. Nors šiltuoju metų laiku išaugusios išlaidos dažnai siejamos su aktyvesniu vartojimu, svarbų vaidmenį atlieka ir  reikšmingi ekonominiai procesai.