VersloSavaite.lt   
2019 11 05, 10:30
Per dešimtmetį legalios degtinės rinka smuko 43 proc.

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Per daugiau nei dešimt metų viena labiausiai susitraukusių legalių alkoholinių gėrimų rūšių rinkų –stiprieji gėrimai. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2007–2018 m. laikotarpiu (per 12  metų) etilo alkoholio rinka smuko 43 proc.

 

Pasak Legalaus verslo aljanso vadovo Manto Zakarkos, nepaisant to, jog stipriųjų gėrimų rinka sumažėjo ženkliau negu kitų gėrimų, etilo alkoholiui dvejus metus iš eilės norima didinti akcizą. 

 

Lietuvos akcizų politikoje – diskriminacija

 

VMI duomenimis, 2007–2018 m. labiausiai sumažėjo vyno realizacija (64 proc.), antroje vietoje – stiprieji gėrimai (43 proc.). Tuo tarpu alaus realizacija, lyginant su kitomis kategorijomis, susitraukė mažiausiai, t. y. trečdaliu (32 proc.).

reklama

 

Pasak jo, šių metų rugsėjis – vienas mažiausiai stipraus alkoholio pardavimų turėjęs mėnuo. VMI duomenys rodo, jog praėjusį mėnesį stipriųjų alkoholinių gėrimų realizacija buvo 13 proc. mažesnė nei 2018-ųjų rugsėjį.

 

Kaip teigia LVA vadovas, matoma tendencija – nuosaikus spiritinių gėrimų ir etilo alkoholio kiekio mažėjimas per paskutinius ketverius metus, vidutiniškai po 3 proc. per metus. Todėl galima prognozuoti, kad tokia arba panaši tendencija po šiais metais įsigaliojusio padidinto akcizo tarifo išliks ir 2019 m.

 

„Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos taip pat apima visus alkoholinius gėrimus ir jų prieinamumo mažinimą, apmokestinimą didinant per akcizus, tačiau tarp Finansų ministerijos pateiktų pasiūlymų ir jų pagrindimo yra išskiriami būtent stiprieji gėrimai“, – atkreipia dėmesį M. Zakarka.

 

8 mln. eurų daugiau – nedidinant akcizo etilo alkoholiui

 

„Mūsų skaičiavimais, valstybė už 2019-uosius gaus maždaug 5 mln. eurų daugiau pajamų nei 2018 m. 2020-aisiais, išlaikant tokį pat akcizo dydį stipriesiems gėrimams ir esant tokiai pačiai kiekio realizacijai kaip ir 2019 m., į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkti 8 mln. eurų“, – teigia M. Zakarka.

 

Finansų ministerija taip pat siekia suvienodinti akcizinėms prekėms taikomą tvarką, kuomet naujo akcizų tarifo įsigaliojimo dieną būtų perskaičiuojami akcizai už didmeninėje prekyboje turimus alkoholinių gėrimų likučius, nustatant prievolę juos inventorizuoti bei sumokėti akcizų skirtumą.

„Turi būti nustatyta vienoda tvarka tiek didmeninei, tiek mažmeninei prekybai. Priešingu atveju – bus pažeisti sąžiningos konkurencijos rinkoje principai ir matysime situaciją, kuomet prieš naujo akcizo tarifo įsigaliojimą atsargų kaupimas vyks mažmeninės prekybos sandėliuose ir situacijos valstybėje bei surenkamose pajamose tai visiškai nepakeis“, – sako M. Zakarka.

 

Atiduodame pinigus kaimynams

 

„Siūlymas antrą kartą iš eilės didinti akcizą tik stipriesiems gėrimams veda prie  stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkos diskriminacijos. Tai kenkia Lietuvos verslui, ypatingai turint omenyje kaimynines mūsų šalies valstybes, kur akcizai šiais metais buvo mažinami arba didėja nuosaikiai, pagal infliaciją“, – sako M. Zakarka.

 

Kai 2016 m. ir 2017 m. Estija padidino akcizą alkoholiui 25 proc., akcizų surinkimas į valstybės (Estijos) biudžetą pradėjo mažėti ir tokia pat proporcija išaugo surenkamų akcizų dalis Latvijoje.

 

„Estijos valdžia pamatė, kad jų taikyta akcizų politika nesuveikė, todėl dar šių metų vasarą Estija ėmėsi kardinalių pokyčių ir sumažino ketvirtadaliu akcizus visiems alkoholiniams gėrimams. Jie pripažino savo klaidą, tačiau kokiu keliu eis Lietuva?“, – svarsto M. Zakarka.

 

Negana to, akcizą stipriesiems gėrimams 15 proc. sumažino ir Latvija, o Lenkijoje – akcizas alkoholiui mažesnis apie 30 proc.

 

„Taigi pakėlus akcizą stipriesiems gėrimams 10,5 proc., kaip dabar siūloma, daugiau Lietuvos gyventojų vyks apsipirkti į Lenkiją ir tokiu būdu atiduosime pinigus kaimynams. Taip pat bus ir Latvijos pasienyje – čia alkoholis irgi pasidarytų reikšmingai pigesnis“, – sako M. Zakarka.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: