VersloSavaite.lt   
2019 06 27, 11:45
Ukrainiečiai Baltijos šalyse: kur jų dirba daugiausiai ir kada ieško darbo galimybių?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Ukrainos piliečiai jau kurį laiką aktyviai žvalgosi darbo vietų Baltijos šalyse. Bendrai visose trijose šalyse šiuo metu gyvena daugiau nei 45 tūkst. ukrainiečių ir beveik pusė jų – vien Estijoje.

 

Lietuvoje Ukrainos piliečiai dažniausiai dirba statybininkais ar vairuotojais, o štai Latvijoje ir Estijoje, be šių sričių, gausu ir patyrusių gydytojų, IT specialistų.

 

Ukrainos rinkoje veikiančios Estijos įmonės „Ria.com Marketplaces“ atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad Ukrainos interneto vartotojai paieškos sistemose itin aktyviai žvalgosi darbo Baltijos šalyse. Tiesa, pastebima, kad paieškų tendencijos skirtingose šalyse varijuoja. Ukrainiečiai Lietuvoje darbo galimybių, pasinaudodami interneto paieška, ieškojo praeitų metų pabaigoje, Estijoje – metų sandūroje, o štai Latvija pradėjo domėtis visai neseniai – pirmaisiais 2019 m. pavasario mėnesiais.

 

2018 m. Lietuvoje – ukrainiečių darbo paieškos pikas

reklama

 

Remiantis pastarųjų penkerių metų duomenimis, darbo perspektyvų Lietuvoje ukrainiečiai aktyviausiai ieškojo 2018 m. pabaigoje. Daugiausiai internetinių užklausų su raktažodžiais „Darbas Lietuvoje“ Ukrainos interneto vartotojai pateikė lapkričio, gruodžio mėnesiais.

 

Remiantis Migracijos departamento duomenimis, 2018 m. į Lietuvą atvyko daugiau nei 5,7 tūkst. Ukrainos piliečių. Tai sudarė beveik pusę visų per praeitus metus atvykusių imigrantų. Skaičiuojama, kad 2019 m. pradžioje mūsų šalyje gyveno daugiau nei 17 tūkst. ukrainiečių. Į mūsų šalį dažniausiai uždarbiauti atvyksta jauni, 25-35 metų vyrai, ieškantys darbo statybų ar transporto sektoriuje.

 

Latvijoje ukrainiečiai žvalgosi aukštos kvalifikacijos darbų

 

Ukrainos interneto vartotojai aktyviai domisi darbo galimybėmis ir Latvijoje. Tokių paieškos raktažodžių kaip „Darbas Latvijoje“ pikas fiksuotas pirmaisiais šių metų pavasario mėnesiais. Tiesa, „Ria.com Marketplaces“ ekspertai pastebi, kad Latvijoje patyrusių, aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš Ukrainos yra kiek daugiau nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, į šalį atvyksta gana daug IT specialistų, įvairių sričių amatininkų, kurių trūksta Latvijoje.

 

Oficialiais duomenimis, 2019 m. pradžioje kaimyninėje Latvijoje gyveno ir dirbo beveik 8200 ukrainiečių. Tai – mažiausias imigrantų iš Ukrainos skaičius Baltijos šalyse, tačiau neabejojama, kad Ukrainos piliečiai artimiausiu metu vis dažniau darbo perspektyvų atras Latvijoje.

 

Estijoje Ukrainos piliečiai darbo ieškojo metų pradžioje

 

Ukrainos gyventojai, naudodamiesi interneto paieška, Estijoje darbo žvalgėsi metų sandūroje – nuo 2018 m. gruodžio pabaigos iki 2019 m. sausio – per patį šventinį piką. Remiantis „Google trends“ duomenimis, aktyviausiai darbo vietų Estijoje ieškosi Dnepropetrovsko ir Zaporožės gyventojai.

 

Estijoje susikerta kitų dviejų Baltijos šalių tendencijos – ukrainiečiai į šalį, kaip ir Lietuvoje, kviečiami didžiųjų statybos bendrovių, bet tuo pat čia atvyksta ir aukštesnės kvalifikacijos specialistai – gydytojai, IT darbuotojai. Paskutiniais duomenimis, šiuo metu Estijoje gyvena daugiausiai Ukrainos piliečių Baltijos šalyse – net 20 tūkst.

 

„Ukrainoje – apie 34 kartus daugiau gyventojų, nei bet kurioje iš Baltijos šalių – daugiau nei 45 milijonai piliečių. Dėl prastesnės ekonominės padėties nemenka dalis šių piliečių – tiek aukštos, tiek ir žemesnės kvalifikacijos specialistai – vyksta ieškoti darbo kitose Europos valstybėse, tarp kurių ir Lietuva, Latvija, Estija. Vis dažniau pastebime, kad trijose Baltijos šalyse trūksta įvairių sričių darbuotojų, o ukrainiečiai tampa geidžiamais statybų sektoriaus, IT specialistais. Būtent todėl tokiems darbuotojams verta atverti šalies duris – jie moka mokesčius ir tuo pat kuria pridėtinę vertę šalies, kurioje dirba, visuomenei“, – sako Artem Umanets, „Ria.com Marketplaces“ valdybos narys. 

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Neburnok

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: