H. Valatkevičiūtė

Atsakymas. Įmonių bankroto procedūrą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – Įstatymas).

Nuo 2008 m. liepos 1 dienos įsigaliojo minėto įstatymo pataisos, kurios numato paprastesnę ir greitesnę bankroto bylos įmonei iškėlimo procedūrą, tačiau tuo pačiu sugriežtina įmonių savininkų bei vadovų atsakomybę už pasinaudojimą sunkia įmonės finansine padėtimi.

Atsižvelgiant į tai, kad įmonės bankrotas yra sudėtinga procedūra, šioje konsultacijoje pabandysiu apžvelgti tik svarbiausius jos aspektus, detaliai nesigilinant į kiekvienos stadijos specifiką.

Bankroto bylos įmonei iškėlimas yra siejamas su įmonės nemokumu, kuris pagal Įstatymą yra apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Taigi, esminę reikšmę konstatuojant įmonės nemokumą turi laiku neįvykdyti įmonės įsipareigojimai bei jų dydžio santykis su įmonės turimu turtu.

Bankroto bylą įmonei turi teisę iškelti kreditorius/kreditoriai (tame tarpe mokesčius renkančios valstybės institucijos, įmonės darbuotojai bei jų įpėdiniai ir kiti kreditoriai), įmonės savininkas/savininkai, kuriam/kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, įmonės administracijos vadovas (direktorius), o taip pat tam tikrais atvejais likviduojamos įmonės likvidatorius.

Įstatymo 4 straipsnyje yra numatyti bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindai:

1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;

2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;

3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;

4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;

5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Kreditoriai turi teisę iškelti bankroto bylą įmonei visuose punktuose numatytais pagrindais. Svarbu pažymėti, kad prieš kreditoriams iškeliant bankroto bylą 1, 2 arba 3 punkto pagrindu, apie tai reikia informuoti įmonę, kuriai ruošiamasi kelti bankroto.

Pranešime įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo reikia nurodyti įmonės neįvykdytus įsipareigojimus, kokiu pagrindu jie atsirado, o taip pat turi būti įspėjama, kad jeigu kreditoriaus reikalavimai nebus įvykdyti per pranešime nurodytą terminą (kuris turi būti ne trumpesnis nei trisdešimt dienų), kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Jei per pranešime nurodytą terminą įmonė neįvykdo savo įsipareigojimų, kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šie reikalavimai dėl pranešimo įmonei ir termino atsiskaitymui nustatymo netaikomi tais atvejais, kai bankroto byla keliama 4 arba 5 punkto pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškimo teismui ir jo priedų nuorašus kreditorius turi pateikti įmonei.

Įmonės vadovas bei savininkas/savininkai privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys.

Taip pat informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus bei įrodymai, kad pareiškimas ir jo priedų nuorašai buvo įteikti įmonės savininkams (jei bankrotas keliamas vadovo iniciatyva) arba pačiai įmonei, t. y. jos administracijai (jei bankrotą kelia įmonės savininkai).

Tuo atveju, jei bankroto bylą inicijuoja įmonės savininkai arba įmonės kreditoriai, minėtus dokumentus teismui turi pateikti įmonės vadovas per 5 dienas nuo pareiškimo ir jo priedų nuorašų gavimo dienos.

Pareiškimas iškelti bankroto bylą ir jį pagrindžiantys dokumentai turi būti paduoti vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui (t. y., jei įmonė yra Vilniuje, pareiškimą dėl tokios įmonės bankroto bylos iškėlimo nagrinės Vilniaus apygardos teismas).

Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, nustatinėja bylai reikšmingas aplinkybes, gali įpareigoti atitinkamus asmenis pateikti reikšmingus dokumentus, kviesti tam tikrus asmenis (buhalterius, vadovus, savininkus, kitus atsakingus darbuotojus, kreditorius ir pan.) liudyti, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, ir (arba) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus arba įmonei yra iškelta restruktūrizavimo byla.

Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas paskiria įmonės bankroto administratorių (jį dažniausiai siūlo bankrotą inicijavęs asmuo), areštuoja dar neareštuotą įmonės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Taip pat praneša apie bankroto bylos iškėlimą suinteresuotiems asmenims (Juridinių asmenų registrui, kreditoriams ir pan.), perima iš kitų teismų bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, nagrinėjimą, perima įmonės turto arešto dokumentus, nustato laikotarpį, per kurį kreditoriai turi pareikšti įmonės bankroto administratoriui savo kreditorinius reikalavimus (kuris vėliau teikia juos tvirtinti teismui).

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai perduoda bankroto administratoriui įmonės turtą. Valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir administracijos vadovu.

Iškėlus bankroto bylą, įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla tik tokiu atveju, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas turi naudoti tik su šia veikla susijusioms išlaidoms.

Teismas kreditorių prašymu gali nustatyti įmonės ūkinės komercinės veiklos ir disponavimo įmonės turtu, kurį be teismo leidimo draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip jį perleisti (perduoti), apribojimus.

Įmonės bankroto administratorius teikia informaciją bankroto byla suinteresuotiems asmenims, vadovauja bankrutuojančios įmonės veiklai, valdo, naudoja, disponuoja bankrutuojančios įmonės turtu, gina visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus, vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus.

Taip pat imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų, pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.

Be to, priima ir atleidžia darbuotojus Darbo kodekso Įstatymo nustatyta tvarka, pateikia Garantiniam fondui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti ir vykdo kitus jo kompetencijai priskiriamus veiksmus.

Bankroto bylos nagrinėjimo metu yra kviečiami kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kreditorių susirinkimas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, bankroto administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus, spendžia klausimą dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumo, apribojimų ar nutraukimo, gali sudaryti kreditorių komitetą bei nustatyti jo teises ir pareigas.

Taip pat kreditorių susirinkimas gali priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo, siūlyti teismui taikyti likvidavimo procedūrą bei priimti kitus nutarimus.

Jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo, teismas priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto.

Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus. Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka bankroto administratorius.

Jis disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą, organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams, tenkina kreditorių reikalavimus, saugotinus įmonės dokumentus perduoda archyvui, pateikia teismui likvidavimo balansą ir likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus, perduoda duomenis apie likviduotą įmonę Vyriausybės įgaliotai institucijai, atlieka kitus įmonės likvidavimo veiksmus.

Bankroto proceso eigoje įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais.

Pirmajame etape pagal Įstatymo nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai.

Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą.

Bankroto administratoriui pateikus teismui likvidavimo balansą ir likusio turto grąžinimo, nurašymo ar perdavimo aktus, teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos, o administratorius kreipiasi į juridinių asmenų registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę iš minėto registro.

Kalbant apie įmonės vadovų bei savininkų atsakomybę bankroto atveju, Įstatymas numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė būtent dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, paaiškėjus, kad įmonė tapo nemoki.

Minėtos Įstatymo pataisos taip pat numato ir galimybę skirti įmonės vadovui/savininkui baudą, kuri negali viršyti 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų), už netinkamą Įstatymo nuostatų vykdymą, pvz.: nevykdant nurodymo, kad įmonės vadovui gavus dokumentus dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Pastarasis ne vėliau kaip per 5 dienas nuo minėtų dokumentų gavimo privalo pateikti teismui visus dokumentus, susijusius su įmonės kreditoriais, skolininkais, kitais finansiniais įsipareigojimais, turtu ir kt., arba jei įmonės vadovas vengia perduoti dokumentus ir įmonės turtą teismo nutartimi paskirtam bankroto administratoriui bei už įmonės vadovo/savininko trukdymą bankroto administratoriui vykdyti savo tiesiogines pareigas, t.y. patekti į įmonės patalpas, organizuoti įmonės dokumentų turto paėmimą bei saugojimą ir kt.

Svarbu pažymėti, kad Įstatymo pataisos taip pat numato galimybę teismui apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas, jei šis asmuo privalėdamas pagal Įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir/ar dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

Jei skaitytojai, klausdami apie tyčinį bankrotą, turėjo omenyje baudžiamąją atsakomybę, pažymėtina, kad tokios nusikalstamos veikos ir sankcijos už jų padarymą yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 ir 209 straipsniuose.

BK 208 straipsnis (skolininko nesąžiningumas) numato, kad tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų, o už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

BK 209 straipsnis (nusikalstamas bankrotas) įtvirtina, jog tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Šiuo atveju didelė turtinė žala yra aiškinama kaip suma, viršijanti 150 MGL dydį.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio ir jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė teisinė konsultacija (kitaip panaši paslauga būtų mokama). Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa ir gali būti nuginčijama.

www.amberlaw.lt

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it . This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view i.

Į viršų

Susiję straipsniai:

• Kai bankrotas nebeišvengiamas: kokią teisinę procedūrą pasirinkti?
• Fizinio asmens bankrotas: kaip atpažįstamas (ne)sąžiningumas
• Paskirtas laikinasis „Lifosos“ administratorius
• Bankrotų lygtyse pagausės nežinomųjų
• Trumpės bankroto procedūros