Foto

Vien per pastarąsias dvi savaites Rusijai skirta daugiau apribojimų negu per dešimtmetį Iranui. Vakarų taikomos ribojamosios priemonės minėtos šalies ekonomiką turėtų pasiųsti į nokdauną, bet jų aidas bus jaučiamas ir visame pasaulyje. Verslui svarbu būti tam pasiruošusiam.

Didžiausi iššūkiai – tiesiogiai su sankcionuotomis šalimis susijusiam verslui

SEB banko ekspertai prognozuoja, kad dėl visiško prekybos su sankcijų sulaukusiomis Rusija ir Baltarusija nutrūkimo didžiausia įtaka Lietuvos bendrajam vidaus produktui siektų  6–7 procentus per artimiausius dvejus metus. Tai priklausytų ir nuo sankcijų, ir nuo žaliavų kainų bei gebėjimo atrasti tiekėjus kitose šalyse. Tokia padėtis skaudžiai atsilieptų, pavyzdžiui, statybos sektoriui, kuris priklausomas nuo metalų iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, taip pat transporto įmonėms, nes jų eksporto pajamos iš Rusijos ir Baltarusijos sudaro apie 14 proc. viso sektoriaus eksporto.

Vis dėlto pasekmės verslui, tikėtina, bus trumpalaikės – įmonės ras naujų partnerių ir rinkų. Be to, svarbu prisiminti, kad Ukraina dabar kaunasi ne tik už savo, bet ir už Europos laisvę, ir kol kas šiame kare mokame nepalyginamai mažiau, negu į karą įtraukta valstybė.

Nerimas pasaulio finansų rinkose pirmosiomis naujos Rusijos karinės agresijos dienomis buvo trumpam išsiliejęs ir į Lietuvos gatves, vedančias bankomatų link. Suprantama, gyventojus buvo apėmęs nerimas dėl ateities stebint konvencinį karą dvidešimt pirmo amžiaus Europoje, vykstantį čia pat, mūsų kaimynystėje. Kita vertus, visuomenė greitai įsitikino, kad šalies bankai dirba įprastai, o karinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos tiesioginės įtakos bankų veiklai Baltijos šalyse neturi. Ir toliau sėkmingai aptarnaujame banko klientus, teikiame jiems visas finansines paslaugas.

Smarkiai pasikeitė naujų sankcijų taikiniais tapusių asmenų ir įmonių bei jų partnerių padėtis. Todėl sankcijų apimčiai didėjant, auga ir mokėjimų, kurių nevykdome dėl naujai įvestų ribojimų, skaičius.

Turint omenyje itin didelį sankcijų pasekmių mastą, yra akivaizdu, kad iki šiol su partneriais Rusijoje ir Baltarusijoje dirbusioms įmonėms atsirado gerokai daugiau sunkumų, o kai kuriais atvejais bendradarbiavimas tapo nebeįmanomas. Deja, verslo santykiai tapo sudėtingi ir su partneriais Ukrainoje, kuriems kariniai veiksmai nebeleidžia vykdyti savo veiklos.

Kas svarbu visam likusiam verslui, siekiančiam užtikrinti savo gyvybingumą ir atsakingai veikti, kai kaimyninėms šalims taikomos sankcijos?

Rinkite informaciją ir įvertinkite riziką

Rusijai tęsiant Ukrainos puolimą, Maskva sulauks dar griežtesnių ekonominių bausmių iš Vakarų. Klientams, turintiems verslą ar verslo ryšių su partneriais Rusijoje, Baltarusijoje ar Ukrainoje, patariame itin atidžiai įvertinti riziką ir stengtis apsisaugoti nuo galimų karinio konflikto padarinių.

Europos Sąjungos įmonės privalo vykdyti sankcijas ir tikrinti, ar partnerių, jų valdybos narių ir tikrųjų naudos gavėjų nėra sankcijų sąrašuose. Oficialus Europos Sąjungos sankcijų sąrašas pateikiamas šioje svetainėje, o JAV – šioje.

Svarbu pabrėžti, kad nežinojimas neatleis nuo atsakomybės, tad Lietuvos įmonėms labai svarbu pažinti savo dabartinius ar potencialius partnerius, ypač susijusius su Rusija ar Baltarusija. Svarbu išsiaiškinti partnerių verslo savininkus, valdybos narius, atstovus, akcininkus ir ištirti, kiek įmanoma, ilgesnę grandinę – tiekėjus, partnerius. Tai leis išlikti vienu žingsniu priekyje net ir plečiant sankcijų sąrašus.

Periodiškai vertinti reikėtų ne tik partnerį, bet ir patį regioną, su kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda ekonominių ryšių. Tai apima ir prekių kilmės valstybę, ir transporto maršrutus ar net partnerio plėtros regionus bei tiekėjus.

Reikia atminti, kad sankcijų būna ir individualių, taikomų  privatiems, juridiniams asmenims ar bankams, ir sankcijų, taikomų ištisiems ekonomikos sektoriams. Tad savo klientams rekomenduojame reguliariai nustatyti prekių ir paslaugų riziką.

Jau uždrausta Rusijai tiekti tam tikras energetikos, transporto, aviacijos sektoriuose naudojamas ir prabangos prekes, taip pat aukštųjų technologijų ir dvejopos paskirties prekes, kurios gali būti naudojamos civiliniams ir kariniams tikslams – pradedant lazeriais ir baigiant elektronika. Ribojimai taikomi ir daugeliui Baltarusijos pramonės sektorių.

Numatykite atsitraukimo strategiją ir būkite pasirengę

Sankcijos nuolat keičiasi. Jeigu įmonės verslo partnerių nėra sankcijų sąrašuose šiandien, tai nereiškia, kad jų ten nebus ir rytoj. Todėl jau dabar rekomenduojame parengti įmonės sankcijų politiką ir numatyti atitinkamas procedūras, jas įgyvendinti ir periodiškai atnaujinti.

Svarbiausias patarimas įmonėms, kurios iki šiol turi glaudžių verslo ryšių su Rusija ir Baltarusija, itin kritiškai įvertinti prekybos finansavimo sandorius, susijusius su abiejų šalių asmenimis ir įmonėmis. Tą reikėtų padaryti ir bendrovėms, užmezgusioms verslo ryšius su Ukrainos partneriais.

Savo ruožtu SEB bankas laikosi nuostatos, kad sprendimai dėl naujo verslo finansavimo, susijusio su verslo klientais, veikiančiais Rusijoje, Baltarusijoje ar Ukrainoje, ar turinčių verslo ryšių su partneriais iš šių jurisdikcijų, bus priimami kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, įvertinus riziką.

Galiausiai, reikia įvertinti ir prošvaistę, kuri atsiveria karo dūmų aptrauktame danguje. Vakarų reakcija į karą pradėjusią Rusiją tampa vis aštresnė, tad gali tekti smarkiai koreguoti verslo partnerystes. Karą pradėjusi šalis kenčia ne tik nuo oficialių sankcijų – iš šalies masiškai traukiasi Vakarų įmonės. Joms, kaip ir Lietuvos bendrovėms, reikės atrasti naujus partnerius, tad tai puiki proga įmonėms sukurti glaudesnius ekonominius ryšius, žengti į naujas rinkas. Tačiau apie tai kalbėsime vėliau. Dabar visų svarbiausia sustabdyti karinius veiksmus ir smurtą mums artimoje ir branginamoje valstybėje.

Susiję straipsniai:

• Ekonomikos apžvalga: atsigavimo spinduliai tarp geopolitinių debesų
• Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
• Atnaujintos makroekonomikos prognozės: ištrūkti iš sąstingio spąstų šiemet nebus lengva
• Metų pradžios nuotaikos pasaulio ekonomikose
• 1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai: skaitmeninėms paslaugoms, naudojant atvirus duomenis