VersloSavaite.lt   
2021 08 19, 10:30
Kas padeda lyderiams siekti viršūnių?

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Kas padeda Modestui Pitrėnui išlaikyti dėmesį mokantis net 18 valandų per parą? Kodėl jam svarbios tokios detalės kaip kompozitoriaus meilužė? Kiek laiko Asmik Grigorian ruošiasi pasaulio scenas užkariaujantiems pasirodymams?

 

Kokius būdus mokymuisi naudoja šioje srityje jau ketvirtį amžiaus dirbanti Austėja Landsbergienė? Savo mokymosi įpročiais dalijasi inovatyvios platformos „Go Forward Academy“ lektoriai. 

 

Anot geriausios pasaulio operos solistės titulą pelniusios A. Grigorian, disciplina mokymosi procese reikalinga – jei jos nėra, įsivyrauja chaosas.

reklama

 

„Nesvarbu, kurioje šalyje mokaisi, svarbiausia - geras mokytojas. Išmokti vaidmenį galiu ir per tris dienas, tačiau bet kokį vaidmenį pradėti mokytis reikėtų bent prieš pusmetį – kad mokymosi raumuo nevargtų, turi leisti jam pažinti informaciją po truputį. Prieš pasirodymus įprastai seka 6 savaitės intensyvių repeticijų, kuomet per dieną repetuoju apie 9-10 valandų“, – pasakoja solistė.

 

Gyvenimą A. Grigorian įsivaizduoja kaip eskalatorių – jei nekylate, vadinasi, ėmėte leistis.

Apie mokymosi svarbą visą gyvenimą kalba ir A. Landsbergienė: „Noras mokytis yra visiškai nesusijęs su amžiumi, o kiekvienas naujas dalykas išlaisvina, įgalina ir pakelia savivertę.“

„Mes dažnai prioritetizuojame tai, kas „dega“, vietoje to, kad prioritetizuotume mokymąsi. Juk labai sunku pasakyti, kad man „dega“ mokytis prancūzų – vietoje mokymosi veikiame tarsi svarbesnius, skubesnius dalykus. Lygiai taip pat ir su sportu – atidedame, nes šiandien jaučiamės pavargę, nėra laiko ar lyja. Taip yra todėl, kad žmogus visuomet ieško lengviausios išeities. Dėl to labai svarbu planuoti ir susikurti rutiną“, – sako A. Landsbergienė.

 

Lektorė pabrėžia ir psichologinį darbą su savimi: „Daugybė žmonių kartą paslydus ima save plakti, kad jiems turbūt išvis nepavyks, jie nesugebės. Bet, kaip sako C. Dweck, na, gerai, nepavyko dabar, bet galiu pabandyti dar kartą šįvakar arba rytoj. Neplakite savęs, o motyvuokite.“

 

„Neuromokslas jau yra įrodęs, kad yra du pagrindiniai būdai, kaip žmogus mokosi: imitacija ir kartojimas. Taigi, jei norite, pavyzdžiui, gerai sakyti viešąsias kalbas – stebėkite ir mokykitės iš tų žmonių, kurie gerai kalba viešai. Žiūrėkite jų kalbas, mėgdžiokite, ką daro jie. O tada daug praktikuokitės ir kartokite, juk kartojimo nauda akivaizdi – galime tai pamatyti stebint tokias užduotis kaip vairavimas – kuo daugiau vairuojame, tuo geriau tai darome“, – sako A. Landsbergienė.

 

Pati Austėja mokosi ir aprašydama naujus dalykus. „Jei mokausi užsienio kalbos, tai naujus žodžius pasikabinu ir prie veidrodžio, ir vonioje, kad kaskart nuėjus juos perskaityčiau ir pasikartočiau. Lygiai taip pat darydavome ir su mažais vaikais, kai jie mokėsi daugybos lentelės – visą svetainę buvome iškabinę daugybos lentelės plakatais, tad skaičiuodavome ir valgant vakarienę“, – šypsosi moteris.

 

Tuo tarpu Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas bei meno vadovas Modestas Pitrėnas mokosi tarsi lipdydamas dėlionę iš skirtingų detalių ir kontekstų, kartais tai trunka ir 18 valandų per parą:

 

„Gilinuosi, ką tuo laikmečiu kūrė kompozitorius? Kaip jis modeliavo savo gyvenimą? Ką jis mylėjo, ko nekentė? Kokią meilužę turėjo? Kokios buvo to laikmečio mados ir tendencijos? Studijuoju kompozitoriaus ir kūrinio sukūrimo kontekstus. Tarkime, Bethovenas, gyvendamas Vienoje, iš vieno buto į kitą keldavosi kas maždaug 10 dienų ir kurdavo. Jis gyveno daiktų ir santykių chaose. Tai lėmė jo kūrybos gaivališkumą, kuris atsispindi kiekvienoje jo simfonijoje. Visa tai suguldyta natose, jei tik sugebi perskaityti“ , – sako M. Pitrėnas.

 

Verslosavaite.lt