T.Padgursko nuotr.

Tai – pirmaujantis, nuolat tobulėjantis, atsakingas ir technologiškai bei vadybiškai itin kompetentingas savo srityje verslas. Tokius atsakymus verslo diskusijoje formulavo kadenciją baigiantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, švaros paslaugų bendrovės „Švaros broliai“ generalinis direktorius Evaldas Kinderis bei šios įmonės vykdomasis direktorius Ignas Pranskevičius.

Specialistai sutaria, kad tapimas franšizių teikėja – vienas greičiausių verslo plėtros būdų ir efektyvi galimybė pritraukti investicijų. Vis dėlto, turėdama ne vieną sėkmingai veikiantį prekės ženklą, Lietuva dar negali girtis daugybe franšizavimo sėkmės pavyzdžių.

Sėkmingi pavyzdžiai rodo lietuviško verslo brandą

„Švaros broliai“ neseniai paskelbė kovo-liepos mėnesiais sudarę keturis franšizavimo sandorius, kuriais perleido tunelinių plovyklų Vilniuje valdymą franšizių gavėjams. Trims iš šių sandorių užbaigti nesutrukdė ir tuo metu galioję karantino apribojimai.

Šios įmonės vienas įkūrėjų E.  Kinderis diskusijoje atskleidė, kad bendrovės kelias iki franšizių verslo modelio buvo ilgas, tačiau nuoseklus. „Gilintis pradėjome dar 2005 metais, tačiau tuometinės plovyklų technologijos buvo vis dar labai paremtos nuolat brangstančia žmogaus darbo jėga, todėl buvo nelabai perspektyvios franšizės modeliui. Po daugybės ieškojimų, tinkamiausią modelį atradome tunelinių automobilių plovimo Mekoje – JAV. Neišradinėjome dviračio, nes tam būtų prireikę dar dešimčių metų, o pritaikėme pasiteisinusį modelį Lietuvoje“, – diskusijoje pasakojo E. Kinderis.

R. Dargis pažymėjo, kad sėkmingi pavyzdžiai rodo ir lietuviško verslo brandą. Jo teigimu, nemaža dalis Lietuvos verslo jau yra išvystyta, patikrinta krizių, todėl dabar galime kalbėti apie vadybos modelio pardavimą.

„Ko mums reikėtų, tai universitetuose ugdyti išbaigto produkto, kurį būtų galima pasiūlyti rinkai, kūrėjus. Ne tik inžinierius, ne tik marketingo specialistus, bet ir profesionalus, kurie sugeba sukurti produktą ir parduoti jį tarptautinėje rinkoje. Čia viskas prasideda nuo mokyklos – drąsos svajoti, kurti – tęsiant per universitetus“, – akcentavo R. Dargis.

Jis įsitikinęs, kad potencialo proveržiams Lietuvoje yra pakankamai ir tam ypač palankus metas susiklostė būtent dabar, dėl Europos Sąjungos paramos programų nuo Covid-19 nukentėjusiems sektoriams skiriamų pinigų.

D.  Misiūno įsitikinimu, lietuviai moka būti itin kūrybingi siekdami efektyvumo, o franšizių modelis yra vienas efektyviausių būdų pritraukti investicijų ir tuo pačiu užtikrinti tolimesnį verslo vystymąsi bei jo efektyvumo progresą.

„Mūsų verslininkai kartais sugeba, pasitelkę užsienio patirtį, aplenkti standartą ir nustatyti naują efektyvumo lygį. Franšizė labai gera platforma lietuviškam verslui plėstis, ypač užsienyje. Čia vienas iš tų atvejų, kai technologiškai išvystyta schema gali patikėti ir užsienio verslininkai“, – teigė ISM rektorius.

Tarp pagrindinių sėkmės komponentų – lyderystė ir partnerystė

Tad kokie pagrindiniai sėkmingo franšizės modelio ingredientai? R. Dargio teigimu, pats modelis jo savininką verčia visuomet būti pačiame verslo priekyje.

„Vienas bazinių momentų franšizėms – gilus technologijų išmanymas, ir ne tik namų rinkoje, bet visame pasaulyje. Antras – vadyba turi būti sudėta iki laikrodžio tikslumo. Trečias – pasitikėjimas partneriu, nes nors vienas nepasisekęs produktas gali mesti šešėlį ant visų kitų. Be šių dalykų tikėtis sėkmės turbūt būtų sudėtinga“, – pažymėjo R. Dargis.

Partnerystės svarbą išskyrė ir I.  Pranskevičius, vertindamas, ar lietuviai jau pasirengę pirkti franšizes. Jis pažymėjo, kad šiame etape bendrovei labai svarbu, kas tapo jos franšizių pirkėjais: visi jie yra aukščiausio lygio vadovai ir teisininkai, negailėję vertingų patarimų ir pačiai franšizės teikėjai.

„Mūsų atveju buvo parduotos jau 1-2,5 metų veikiančios plovyklos, kurios turėjo savo srautus, jų augimo istoriją ir buvo galima labai realiai paskaičiuoti verslo perspektyvą, suprasti, kas perkama. Tačiau kokybiškam pasirengimui tapti franšizės teikėja mums reikėjo beveik dvejų metų, per kuriuos daug investavome į savo finansų bei plėtros komandą, į partnerius, su kuriais išdirbome teisinį modelį, kol pasiekėme tinkamiausią mūsų verslui produktą.

Tunelinė plovykla yra panaši į didelį robotą ar mažą fabriką – jis nuolat veikia, yra daugybė detalių, reikia nenutrūkstamai prižiūrėti, inovuoti, ieškoti sprendimų, optimizuoti procesus. Kitaip sakant, tai nėra toks paprastas modelis, kaip mažmeninė prekyba, todėl įdirbis, kurio reikėjo, skaičiuojamas ne mėnesiais, o metais. Ir su franšizininkais dar derybų metu išgludinome daugybę detalių: formuluočių, punktų sutartyse ir pan.“, – atskleidė I. Pranskevičius.

D. Misiūno pastebėjimu, franšizavime svarbus ir lyderystės aspektas, nes tapus franšizės teikėju verslui tenka rūpintis ne tik savo, bet ir kitų verslininkų sėkme, tad atsakomybė dėl to tik išauga.

I. Pranskevičius pasakojo, kad lyderystės ypač prireikė paskutiniame franšizių sandorių sudarymo etape, kuris sutapo su karantino visoje šalyje įsigalėjimu ir kilusiu dideliu neapibrėžtumu dėl ateities.

„Kilo iššūkiai, kad nepasitrauktų nei finansuotojai, nei franšizininkai, todėl šiandien galime sakyti, kad jau turime modelį, kuris patikrintas krize. Jeigu per tokią situaciją mes sugebėjome užbaigti šio modelio pardavimus ir nesuvėluoti, tai rodo dar didesnes mūsų galimybes ateityje“, – įsitikinęs I. Pranskevičius.

Susiję straipsniai:

• Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
• Kokios naudos gali tikėtis verslas iš tvarumo ataskaitų?
• Verslo laukia namų darbai, kurių nusirašyti nepavyks
• Tyrimas: kurti verslą svarsto kas penktas Lietuvos gyventojas
• Ką šiuo metu reiktų žinoti plečiant verslą užsienio šalyse?