VersloSavaite.lt   
2017 09 13, 10:46
Apklausa: verslo aplinką Lietuvoje kyšiai juodina vis mažiau

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Augantis nepakantumas korupcinėms apraiškoms mažina ir neteisėtų reikalavimų „atsilyginti“ dažnumą. Tai, kad verslo aplinka pamažu skaidrėja pripažįsta ir smulkieji Lietuvos verslininkai: 7 proc. jų per pastaruosius metus pripažįsta iš reguliuojančių institucijų sulaukę užuominų ar prašymų dėl kyšio.

 

Palyginti su analogišku tyrimu 2016 metais, tokių verslininkų dalis šalyje sumažėjo 5 procentiniais punktais.

 

Tiesa, per metus šiek tiek pasikeitė geografija, kur kyšio tikimasi dažniausiai. Alytaus, Vilniaus ir Kauno regionus pernai dažniausiai minėję smulkieji verslininkai šiemet išskyrė Klaipėdą, Telšius ir Kauną, atskleidė  „Citadele“ banko užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas.

reklama

 

„Tendencijos kryptis Lietuvoje yra džiuginanti ir teikianti vilties. Valstybės mastu priimami sprendimai, nevyriausybinių organizacijų bei privačios iniciatyvos didina suvokimą, kad korupcija yra sąžinės, etikos ir skaidrumo klausimas. Tačiau kyšininkavimas lemia ir realius praradimus, dėl kurių nukenčia valstybė, jos ekonomika bei kiekvienas pilietis.

 

Europos Komisija prieš keletą metų skelbė, kad korupcija yra didelis iššūkis visai Bendrijai, per metus kainuojantis jos ekonomikai apie 120 mlrd. eurų. Tai yra milžiniška pinigų suma, tačiau korupcijos fenomenas yra vis dar gyvybingas ir kai kur sunkiai išgujamas“, - sako „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

 

Gamyba užsiimančios Lietuvos smulkios ir vidutinio dydžio įmonės su korupcijos apraiškomis Lietuvoje teigia susiduriančios dažniausiai – 12,7 proc., antroje vietoje prekyba – 8,7 procento. Pasak „Citadele“ banko atstovės, tai gali lemti objektyvios aplinkybės, kad tokia veikla yra griežčiausiai reglamentuojama bei prižiūrima, todėl ir kontaktai su reguliuojančiomis institucijomis yra sąlyginai dažni, palyginus kad ir su intelektualias paslaugas teikiančiu verslu.

 

„Kelia nerimą tyrimo metu paaiškėjęs faktas, kad užsienio kapitalo įmonės su reikalavimu duoti kyšį teigia susiduriančios dažniau nei Lietuvos ar mišraus kapitalo smulkaus ir vidutinio dydžio bendrovės. Galbūt mūsų šalyje norintys investuoti verslininkai yra įpratę prie skaidresnės aplinkos ir yra jautresni įvairioms kyšių užuominoms. Kita vertus, kas galėtų paneigti, kad užsieniečiai nesąžiningiems valdininkams atrodo lengvesnis taikinys?“, - teigia G. Kubiliūnienė.

 

Šiemet korupcijos apraiškomis pirmauja Klaipėda, kur 16,1 proc. smulkių ir vidutinių įmonių teigia, kad iš jų buvo tikimasi kyšio. Antroje ir trečioje vietose – Telšių (12 proc.) ir Kauno (8,8 proc.) regionai.

 

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) iniciatyva sudaryto 2016 metų Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, mažėja verslininkų, kurie dėl kokių nors priežasčių pateisina korupciją, nes „tai sutrumpina administracinių procedūrų laiką“ (nuo 27 proc.  2014 metais. iki 23 proc. 2016 metais), tai „sutepa“ neefektyviai veikiančius valstybinius mechanizmus (nuo 24 iki 21 proc.), kompensuoja mažus valstybės tarnautojų atlyginimus (nuo 19 iki 14 proc.).

 

„Sustabdyta veikla ar negalėjimas jos pradėti verslui reiškia tiesioginius nuostolius, todėl kyšis gali atrodyti ganėtinai pigiai kainuojanti galimybė kuo greičiau išspręsti kilusias kliūtis. Vis tik ilguoju laikotarpiu korupcijos užkratas ir pagunda gauti papildomą neteisėtą atlygį gali veiklą stabdyti dar labiau ir ilgesniam laikui. Išliekant duodu-imu kyšį priklausomybei tampa dar sunkiau prognozuoti terminus, kada kilę klausimai gali būti išspręsti“, – sako  „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė.

 

„Citadele“ užsakymu „Spinter tyrimai“ šalies smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovų apklausą atliko šiemet pavasarį, joje dalyvavo 505 respondentai.

 

Verslosavaite.lt

 

 



 

 

VersloSavaite.lt pasilieka teisę šalinti reklaminius, nekultūringus, įžeidžiančius ar kitaip įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. Paskelbusieji netinkamus komentarus gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

Susiję straipsniai: