Povilas Stankevičius   
2017 01 20, 11:01
ECB toliau palaikys piniginį skatinimą

Image
VersloSavaite.lt nuotr.
Europos Centrinis Bankas, kaip ir buvo tikėtasi, nusprendė nekeisti pinigų politikos. Nors naujų monetarinės politikos sprendimų priimta nebuvo, investuotojams rūpėjo ECB požiūris į gruodžio mėnesį šoktelėjusią infliaciją.

 

Spaudos konferencijoje Mario Draghi teigė, pakilusi euro zonos infliacija dar neparodo ilgalaikės kainų kilimo tendencijos. Dėl šios priežasties ECB kol kas nesvarsto keisti pinigų politikos krypties, paliekant dabartinį kiekybinio skatinimo programos tempą iki šių metų galo. Žemos palūkanos gali prisidėti prie spartėjančios infliacijos Lietuvoje.

 

Gruodžio mėnesį euro zonos infliacija pasiekė 1.1 proc., o rinkose būsimos infliacijos lūkesčiai taip pat išaugo. ECB yra pasiryžęs užtikrinti, jog euro zonos infliacijos lygis pasiektų beveik 2 proc. Todėl, šoktelėjus kainų augimui, rinkų dalyviams rūpėjo, ar sparčiau artėjant prie ECB tikslo, pinigų politikos skatinimas galėtų būti sumažintas greičiau, nei šiuo metu tikimasi.

 

reklama

Vis dėlto, spaudos konferencijoje M. Draghi išsakė gan skeptišką požiūrį į pagreitėjusią infliaciją: dabartinis kilstelėjimas yra dėl šiek tiek išaugusių energijos kainų ir negarantuoja ilgalaikės kainų augimo tendencijos.

 

Nors, pagal M. Draghi, defliacijos rizika yra dingusi, ECB toliau palaikys pinigų skatinimo apsukas, kol infliacija pagreitės visose euro zonos valstybėse ir kainų kilimas bus nuoseklus ir pastovus. Todėl galima teigti, kad ECB skatinamoji politika ir prie dugno prispaustos palūkanos euro zonoje išliks dar ilgai.

 

Rinkose reakcija į ECB spaudos konferenciją buvo gan rami. M. Draghi pasakius, kad kiekybinis skatinimas vyks pagal dabartinius lūkesčius, nepaisant pakilusios infliacijos, šiek tiek nuvertėjo euro kursas JAV dolerio atžvilgiu: investuotojai tikėdamiesi, kad euro zonos palūkanos ilgai išliks žemos, pardavė eurus ir pirko didesnę investicinę grąžą nešantį JAV dolerį.

 

Žemos palūkanos šiais metais gali padidinti infliaciją Lietuvoje. Dėl karštėjančios darbo rinkos ir sparčiai kylančių atlyginimų, didesni darbo kaštai brangina galutines prekes ir paslaugas. Todėl Lietuvoje šiais metais galime tikėtis sparčiau augančių kainų. Dugne laikomos palūkanų normos didina vidinę Lietuvos paklausą: vartotojai ir verslas gali pigiai pasiskolinti ir daugiau investuoti arba suvartoti.

 

Auganti vidaus paklausa taip pat sudaro spaudimą kainoms kilti – kuo daugiau prekių ir paslaugų pirksime, tuo labiau jos gali brangti. Todėl dar ilgai truksiantis ECB kiekybinis skatinimas ir itin mažos palūkanų normos gali paspartinti kainų augimą Lietuvoje.

 

Verslosavaite.lt