VersloSavaite.lt nuotr.

Ekspertai pabrėžia, kad jau seniai derėtų svarstyti ne „ar“ užsiimti elektronine prekyba, o „kokia“ prekių ar paslaugų parduotuvė turėtų būti internete. Verslininkai ir įmonių vadovai, kurdami kelerių metų veiklos strategiją, būtinai turėtų įvertinti, ar įmonė jau pajėgi užkariauti užsienio rinkas.

1 iš 1000 prekių

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Odeta Bložienė teigia, kad nors e. verslo augimas Lietuvoje yra spartus ir auga dviženkliais skaičiais, netolimos užsienio rinkos atveria kur kas didesnes galimybes.

„Asociacija „Ecommerce Europe“ skaičiuoja, kad Europos šalyse e. prekyba 2014 metais išaugo 14 proc. iki 423 mlrd. eurų. Palyginimui – nors Lietuvoje e. prekyba ir augo 12,2 proc. (2014 m.), vis dėlto ji tesiekė 0,41 mlrd. eurų. Vaizdžiai tariant, tik 1 iš 1000 Europoje parduotų prekių ar paslaugų buvo parduota Lietuvoje“, – sakė O. Bložienė.

Pasak jos, užsienio rinkos dažnu atveju yra išsivysčiusios labiau, ir pirkėjų ten, turinčiųjų gerokai didesnę perkamąją galią, yra daugiau. Tai yra, jie pasiryžę ir daugiau pirkti, ir gali daugiau mokėti. Be to, potencialių pirkėjų skaičius išauga jei ne keliasdešimt, tai mažiausiai keliolika kartų. Dėl to sėkmės tikimybė užsienyje dažnu atveju yra didesnė.

Pagrindinė sąlyga ir užduotis – pasiryžti

Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Vorobjovas sako, kad dažna pradedančiųjų verslininkų klaida yra tai, kad jie apskritai nesižvalgo į platesnes rinkas.

„Žinoma, reikia tiksliai įsivertinti, į kokią rinką bus žengiama. Pavyzdžiui, jei į Didžiąją Britaniją, tuomet nerodome britams kainų eurais, jei į Vokietiją ‒ vokiečiams nesiūlome puslapio anglų kalba. Tai tik maža detalė iš visos elektroninės parduotuvės paruošimo ir pristatymo darbų, tačiau pagrindinė mano žinia visiems verslininkams – reikia eiti ir bandyti“, – sakė  V. Vorobjovas.

V. Vorobjovas pabrėžia, kad kuriantiems ir gaminantiems ne masinį produktą, ypač smulkiesiems Lietuvos verslininkams, žengti į užsienį yra būtinybė, kadangi ten atrasti savo pirkėją bus nepalyginamai lengviau nei Lietuvoje.

„Kiekvienas verslininkas, kuris svarsto – pradėti ar nepradėti – turi žinoti: visi klausimai, kurie jus neramina ir kliūtys, su kuriomis galbūt galite susidurti, jau buvo spręstos ir išspręstos kitų jūsų kolegų. Visi jūsų verslui reikalingai sprendimai egzistuoja, reikia tik pasiryžti ir pradėti veikti. Anksčiau Europos Sąjungoje dar buvo tam tikros „stiklinės lubos“, bet jos nyksta. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų rudens Lietuvos įmonėms jau suteikta galimybė registruotis „Amazon“, – sakė V. Vorobjovas.

Potencialo – yra

O. Bložienė taip pat primena, kad norint išnaudoti galimybes, svarbiausia išbandyti, o iš klaidų – mokytis.

„Jei nesiseka Lietuvoje – tai dar nėra kriterijus, kad negalima bandyti Europoje. Tad verslininkus paraginčiau imtis  elektroninės prekybos ir taip prisidėti keliant Lietuvą iš 22-os vietos Europoje pagal e. prekybos indėlį į šalies BVP“, – sakė O. Bložienė.

„Ecommerce Europe“ 2014 m. duomenimis, Lietuva pagal „eBVP“ rodiklį (e. prekybos indėlį į BVP iš 24 reitinguotų šalių) užėmė 22-ąją vietą. Mūsų šalies e. prekybos indėlis į šalies BVP siekė 1,13 proc. Tuo tarpu pagal šį rodiklį pirmaujančioje Didžiojoje Britanijoje e. prekybos indėlis į BVP siekė 5,74 proc., Danijoje 3,84 proc., o Austrijoje – 3,56 procento.

Susiję straipsniai:

• Kas gesino optimizmą rinkose trečią ketvirtį?
• Ar pagaliau sulauksime teigiamų metų finansų rinkose?
• Infliacija, palūkanos ir žaliavos: ką rodo rinkos lūkesčiai?
• Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti
• Ką žada banguota metų pradžia akcijų rinkose?