Sxc.hu nuotr.

Gydytoja dietologė Laura Romeraitė–Kuklierienė teigia, kad tai puikus vitaminų, mineralų ir biologiškai veiklių medžiagų šaltinis, o tinklaraščio MaistoKlubas.lt autorė Ilona Juciūtė dalinasi idėjomis, kaip tinkamai paruošti šias pavasario dovanas.

Ūkininkas Arvydas Rimkus, savo produkciją parduodantis prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusiame Centriniame Kauno turguje, sako, kad pirmuosius lietuviškus žalumynus turgaus lankytojams pasiūlė balandžio viduryje.

„Pirmiausia sulaukiame salotų, ridikėlių derliaus. Po to ateina ir krapų, agurkų eilė, na o lietuviškų svogūnų laiškų dabar galima įsigyti beveik ištisus metus“, - sakė ūkininkas.

Pasak Dietoterpijos centro vadovės L. Romeraitės–Kuklierienės, svogūnų laiškai pavasarį yra ypač naudingi.

„Juose yra gausu vitamino C, kuris padeda atsigauti po persirgtų infekcinių ligų ir kartu su folio rūgštimi bei geležimi, kuriais taip pat turtingi svogūnų laiškai, padeda įveikti pavasarinį nuovargį. Svogūnų laiškų sudėtyje esantis cinkas labai naudingas ir žiemą nualintų plaukų, nagų ir odos grožiui sugrąžinti. Taip pat juose nemažai kalio bei fosforo, kurie svarbūs dantų sveikatai ir parodontozės profilaktikai bei simptomų slopinimui. Tačiau šviežių svogūnų laiškų turėtų vengti sergantieji virškinimo trakto ligomis“, - pasakojo gydytoja dietologė.

Svogūnų laiškai dera su įvairiomis daržovėmis bei žalumynais, ypač su morkomis, burokėliais, pomidorais, bulvėmis, krapais ir bazilikais. Jais galima skaninti salotas, sriubas, košes, pabarstyti žuvies bei mėsos patiekalus ar sūdytą silkę.

Krapas yra puiki polivitamininė daržovė, ir turi dar daugiau vitamino C nei svogūnų laiškai. Krapų sudėtyje gausu karotino, B grupės vitaminų, vitamino P ir flavonoidų, svarbių širdies–kraujagyslių sistemos sveikatai. Krapai taip pat turi daug mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kt. Liaudies medicinoje krapų nauda pripažinta seniai – jie švelniai ramina.

„Krapų lapeliuose sukaupiama ir daug eterinių aliejų, kurie yra labai lakūs, todėl juos reikėtų dėti į baigiamą ruošti ar jau paruoštą maistą. Krapus geriausia naudoti šviežius, bet užšaldyti jų lapai gerai išsaugo savo savybes ir skonį keletą mėnesių“, - patarė pašnekovė.

Salotų lapuose taip pat yra daug vitaminų, ypač vitaminų A ir C, chlorofilo, kalio, geležies, silicio ir kitų biologiškai veiklių medžiagų. Salotos gerina virškinimą, kepenų veiklą, medžiagų apykaitą, saugo organizmą nuo aterosklerozės. Jų lapuose daug rutino, stiprinančio kraujagyslių sieneles.

„Ridikėliai visada valgomi žali. Juose gausu vitaminų C, E, mineralų: kalio, kalcio, geležies, jodo, natrio, chloro, todėl ridikėliai netgi gali būti naudojami kaip druskos pakaitalas. Beje, nereikėtų išmesti ir augalo lapų, nes juose vitamino C daug daugiau nei šaknyse. Be to, juose gausu kalcio, geležies, natrio, fosforo, sieros ir kalio. Tačiau ridikėliai nerekomenduojami žmonėms, sergantiems virškinimo trakto ligomis“, - pasakojo L. Romeraitė–Kuklierienė.

Susiję straipsniai:

• Pavasaris – apsivalymo metas: tuština spintas ir sandėliukus
• Rudenį – ekonomikos pavasaris, bet ne visiems
• Pramogos namuose karantino metu: Kino pavasaris. Rekomendacijos
• Lietuvos ir Rusijos ekonominiuose santykiuose – pavasaris?
• NT rinkoje pavasaris kitoks nei prieš metus