Maxima

Jei šis ieškinys bus patenkintas, Nerijaus Numavičiaus neteks teisės į maždaug 1 mlrd. vertės akcijas ir taip praras vienvaldžio akcininko statusą.

„Labai džiaugiuosi Nerijaus sprendimu išleisti „Baltąją knygą“. Taip jis pagaliau grąžino informacinę skolą ne tik savo partneriams bei visuomenei, bet ir suteikė galimybę visiems „Vilniaus prekybos“ akcininkams papasakoti savo istorijas. Eilę metų negalėjau gauti informacijos apie grupės veiklą bei planus, todėl jaučiuosi pasiekęs vieną pagrindinių savo tikslų – maksimalų grupės viešumą ir atvirumą.

Labai džiaugiuosi, kad Nerijus nusprendė atsiprašyti visuomenės dėl neetiškai, pasinaudojant „Spindulio“ bendrija, išvengtų mokesčių. Reikia suprasti, kad buvo apgauta ne tik visuomenė, bet ir partneriai. Laukiu jo atsiprašymo, o šis ieškinys padės ištaisyti Nerijaus mums padarytą žalą“.- teigė verslininkas.

Verslą kūrė visi kartu

Anot Mindaugo Marcinkevičiaus, „Baltojoje knygoje“ prabėgomis paminėta istorija susijusiu su Juliaus ir Vlado Numavičių valdomų akcijų perdavimu broliui Nerijui yra gerokai painesnė nei tai bando pateikti grupės deleguoti atstovai.

 1992 m. broliai Vladas, Nerijus ir Julius Numavičiai pradėjo kurti verslą dabar žinomą kaip „Vilniaus prekybos“ įmonių grupė, prie kurio kūrimo prisidėjo broliai Žilvinas Marcinkevičius, Mindaugas Marcinkevičius ir Gintaras Marcinkevičius, o vėliau ir kiti partneriai.

 „Verslą kurti pradėjome pačioje nepriklausomybės pradžioje. Ieškojome resursų visur kur tik galėjome ir kiekvienas skyrėme viska ką tik turėjome. Neginčijami grupės lyderiai buvo Nerijus Numavičius ir Žilvinas Marcinkevičius, tačiau niekados neturėjome pagrindinio ar tuo labiau kontroliuojančiojo akcininko ir verslą kūrėme kartu“,- apie grupės pradžią pasakojo M. Marcinkevičius.  Anot verslininko Nerijui Numavičiui padėjo savo namą pardavęs tėtis, todėl šis ir gavo didžiausią akcijų paketą – 44%.

Diena kai griuvo „Vilniaus prekybos“ grupė

Kaip ir minima „Baltojoje knygoje“, iš grupės per jos gyvavimą pasitraukė ne vienas akcininkas. Mindaugo Marcinkevičiaus teigimu, išeinant Dariui Nedzinskui, o po to ir Renatui Vaitkevičiui, juos išpirko viena iš visiems grupės nariams priklausančių įmonių, o akcijos visiems buvo padalintos proporcingai.

Vėliau, traukiantis Juliui Numavičiui, Nerijus nusprendė perimti grupės kontrolę į savo rankas ir apeidamas kitus partnerius įgijo savo abiejų brolių akcijų paketus. Šį įvykį Mindaugas Marcinkevičius laiko vienareikšme „Vilniaus prekybos“ akcininkų bendradarbiavimo pabaiga.

2009 m. kovą visi partneriai gavo Juliaus Numavičiaus pranešimą apie planuojamas parduoti akcijas. Deja, bet pasidomėjus apie įsigijimo sąlygas, daugiau jokios informacijos suteikta nebuvo. Po kurio laiko akcininkai sužinojo, kad jas, už visų juodai dienai atidėtus pinigus, sau nusipirko Nerijus Numavičius taip padidindamas savo valdomą „Vilniaus prekybos“ dalį nuo 44% iki 52%.

„Praėjusią savaitę išleistoje „Baltojoje knygoje“ rašoma, kad atėjus 2008 m. ekonominei krizei, partneriams buvo išmokėtos didžiulės piniginės lėšos, tačiau nutylima, kad jomis disponuoti negalėjome. Akcininkų sutarimu šie pinigai buvo skirti išskirtinai naujo bendro verslo kūrimui, jei „Vilniaus prekyba“ per krizę bankrutuotų.

Šias lėšas tuo metu valdė Nerijaus sekretorė Jolanta Bivainytė. Akcininkų susirinkimuose Nerijus Numavičius tuomet teigė, kad jo brolis išviliojo visus bendrus, juodai dienai atidėtus pinigus ir išvažiavo į JAV. Deja, bet vėliau paaiškėjo, kad būtent šiomis, mūsų asmeninėmis lėšomis, ir buvo išpirktos Juliaus akcijos, kurios tapo asmenine Nerijaus nuosavybe“, - atviravo M. Marcinkevičius.

Perimant Juliaus akcijas, eilinį kartą buvo sukurta labai paprasta schema. Julius padovanojo savo akcijas tėčiui Vladislovui, o šis padovanojo jas Nerijui Numavičiui. Verslininko nuomone, taip buvo išvengta dėl pardavimo kylančių mokesčių, o taip pat apeitos ir akcininkų pirmumo teisės išpirkti savo kolegas. Vėliau dėl šio sandorio keletą metų vyko viešas teismo procesas, kurio metu Julius teigė buvęs savo brolio apgautas.

„Teismui pateiktuose dokumentuose matyti, kad Nerijus savo brolio akcijas nupirko už 270 mln. Lt, tačiau vengė atsiskaityti iki galo ir nenorėjo Juliui sumokėti dar 30 mln. litų. Nežinau ar tai buvo daroma tiesiog norint apgauti brolį, ar dėl kitų man nežinomų tikslų“,- teigė verslininkas.

Susiję straipsniai:

• „Maxima grupė“ skolinasi 80 mln. eurų
• „Borjomi“ palieka „Maximos“ lentynas
• Ką daryti, kad vaišės nenugultų šiukšlių dėžėje, o piniginė būtų storesnė?
• „Maxima“ savo nuomininkams mažina nuomos mokesčius
• Šventojoje atidaryta pirmoji „Maxima“