Agnė Razgūnienė

Konsultuoja teisės įmonės UAB „Verslo gurmanai“ direktorė Agnė Razgūnienė.

Konsultacija. Kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.89 straipsnio 1 dalyje, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.

Taigi, Jūsų tėčio paveldėtas ar kitaip įgytas turtas iki santuokos sudarymo, yra laikomas jo asmenine nuosavybe, išskyrus atvejus, kai turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekontsrukcija, pertvarkymas ir kita) (LR CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

Klausimas dėl turto, kuris asmeniui priklauso asmenine nuosavybe, likimo skyrybų ir asmens mirties atveju būtų sprendžiamas skirtingai.

Santuokos nutraukimo atveju, turtas, kuris yra asmeninė asmens nuosavybė, liktų jam, o sutuoktinė į šį turtą, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, teisės neturėtų.

Asmens mirties atveju aptariamo turto likimas priklausytų nuo to, kokia tvarka būtų sprendžiamas turto paveldėjimo klausimas. LR CK numato dvi paveldėjimo rūšis: pagal įstatymą bei pagal testamentą.

Paveldėjimo klausimas sprendžiamas pagal testamentą tuo atveju, jeigu palikėjas yra sudaręs testamentą. Šiuo atveju Jūsų tėčio sutuoktinė galėtų paveldėti visą ar dalį turto, arba jo apskritai nepaveldėti, jeigu tokia valia būtų išreikšta Jūsų tėčio paliktame testamente, kadangi kaip numato LR CK 5.19 straipsnio 1 dalis, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.

Atskirai pažymėtina, jog palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (LR CK 5.20 straipsnio 1 dalis).

Jeigu palikėjo nėra sudarytas testamentas, paveldėjimo klausimas sprendžiamas pagal įstatymą. Kaip numatyta LR CK 5.13 straipsnyje, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais (t.y. palikėjo vaikais, nepriklausomai nuo to, pilnamečiai ar nepilnamečiai jie yra) sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (LR CK 5.11 straipsnio 1 dalis).

Taigi, nesant Jūsų tėčio testamento, jo sutuoktinei priklausytų viena ketvirtoji turto, jeigu įpėdinų yra ne daugiau kaip trys. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, tėčio sutuoktinė paveldėtų lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

Aukščiau pateiktoje informacijoje yra pateikti UAB „Verslo gurmanai“ teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktiko analize. Šis straipsni negali būti laikomas oficialia teisine išvada. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju siūlome kreiptis į UAB „Verslo gurmanai“ teisininkus.

Užduokite savo klausimą teisininkui el. paštu This email address is being protected from spam bots, you need Javascript enabled to view it arba užpildę šią formą.

Susiję straipsniai:

• Valstybinio turto privatizavimas: nuo nuomininko link savininko
• Ar galiu paprastai įsigyti antrą buto dalį, jei esu vienos jo dalies savininkė?
• Nekilnojamojo turto dovanojimas su galimybe jame gyventi
• Baudos iš darbuotojo reikalavimas
• Netekau darbo ir negaliu mokėti paskolos. Ką daryti?